Svogūnai – vienas dažniausiai auginamų augalų daržuose, nes juos lengva prižiūrėti, o virtuvėje jie panaudojami beveik kasdien. Vasarai įsibėgėjus daugelis sodininkų jau ruošiasi svogūnų derliaus nuėmimui. Tačiau iškilo klausimas: ką daryti su laisva lysve? Palikti žemę tuščią būtų tikra klaida, nes tinkamai pasirinkus augalus galima gauti dar vieną gausų derlių dar tą patį sezoną.
Tinkamai suplanuotas sėjomainos principas ne tik pagerina dirvos kokybę, bet ir apsaugo augalus nuo ligų bei kenkėjų. Svogūnų lysvės ypač palankios tam tikroms kultūroms, kurios ne tik greitai auga, bet ir leidžia išnaudoti žemę iki rudens. Šiame straipsnyje sužinosite, kada nuimti svogūnus, kaip paruošti dirvą ir kokias daržoves geriausia pasėti jų vietoje.
Įdomu tai, kad būtent po svogūnų rekomenduojama auginti trumpesnio vegetacijos laikotarpio daržoves bei žalumynus. Jie ne tik sėkmingai sudygsta, bet ir tampa atsparesni ligoms. Tokiu būdu jūsų daržas gali duoti dvigubą naudą – gausų derlių ir sveiką, derlingą dirvą.
Kada nuimti svogūnų derlių?
Pirmą kartą auginantiems svogūnus gali kilti klausimas, kaip atpažinti tinkamą laiką derliaus nuėmimui. Svarbiausias ženklas, kai apie 70-80 procentų augalų lapija pagelsta, o laiškai palinksta prie žemės. Ant kiekvieno svogūno vis dar turėtų likti bent keli žali lapeliai.
Nereikėtų per ilgai delsti. Jei svogūnai bus palikti per ilgai, jie gali vėl įsišaknyti, o tai labai sutrumpins jų laikymo laiką. Nuėmus derlių, geriausia juos palikti ant paviršiaus savaitei, kad išdžiūtų, ir tik tuomet pernešti į rūsį ar sandėliuką.
Laikas priklauso ir nuo oro sąlygų. Jei vasara buvo lietinga, svogūnus verta iškasti šiek tiek anksčiau, kad išvengtumėte puvinio. Jei oras sausas ir šiltas, galima leisti jiems subręsti iki galo.
Kaip paruošti dirvą po svogūnų?
Prieš sodinant naujus augalus, dirvą būtina tinkamai sutvarkyti. Pirmiausia pašalinkite visas augalų liekanas – lukštus, šaknis ar svogūnėlių likučius. Tada dirvą giliai perkaskite, maždaug 20-25 centimetrų gyliu.
Svarbu patikrinti žemės pH. Svogūnai mėgsta neutralią arba silpnai rūgščią dirvą, todėl jei ji pernelyg rūgšti, rekomenduojama kalkinti. Optimalus pH turėtų būti 6-6,5. Dirvą taip pat pravartu patręšti kompostu arba mėšlu granulėmis, kad ji gautų papildomų maistinių medžiagų.
Galiausiai paviršių išlyginkite, susmulkinkite grumstus ir pasiruoškite sėjai. Tokia paruošta žemė taps ideali kitų daržovių augimui.
Kokias daržoves sodinti po svogūnų?
Po svogūnų ypač tinka greitai augantys augalai, kurių vegetacija trunka trumpiau. Tai leidžia gauti papildomą derlių dar tais pačiais metais. Puikiai pasiteisina špinatai, ridikėliai, salotos ar rūgštynės. Be to, galite sėti petražoles, morkas, burokėlius, agurkus, cukinijas ar patisonus.
Šios kultūros puikiai prisitaiko prie lysvės, kurioje augo svogūnai, nes būtent ši daržovė padeda sumažinti grybelinių ligų riziką. Be to, svogūnai pasižymi dezinfekuojančiomis savybėmis, todėl dirvoje palieka mažiau ligų sukėlėjų. Rezultatas – gausesnis ir sveikesnis derlius.
Taip pat galima sėti įvairias prieskonines žoleles: baziliką, kalendras ar krapus. Jos ne tik greitai sudygsta, bet ir praturtins jūsų virtuvę aromatingais priedais.
Kodėl negalima sodinti svogūnų po svogūnų?
Nors gali kilti pagunda tame pačiame plote iš eilės kelis metus sodinti svogūnus, tai bloga idėja. Dirvožemyje lieka specifinių grybų, bakterijų ir kenkėjų, tokių kaip tripsai ar amarai, kurie dar labiau plinta, jei svogūnai sodinami iš naujo.
Tas pats pasakytina ir apie kitus česnakinių šeimos atstovus – česnakus, porus, laiškinius česnakus. Jie taip pat gali kaupti tas pačias ligas ir kenkėjus. Norint saugiai vėl auginti svogūnus ar česnakus toje pačioje vietoje, reikia palaukti bent ketverius metus.
Tinkama sėjomaina leis išvengti ligų, pagerins dirvos struktūrą ir leis džiaugtis sveiku bei gausiu derliumi. Tad po svogūnų rinkitės trumpesnio vegetacijos laikotarpio daržoves ir pamatysite, kad rudens pabaigoje jūsų daržas nustebins netikėtai gausiais rezultatais.
