Ne paslaptis, kad racionaliai, atsižvelgdami į skaičius, automobilius perka tik įmonių buhalteriai. Dauguma transporto priemonę asmeniniam naudojimui perkančių žmonių vadovaujasi ir emocijomis: praktišku, ekonomišku ir pigiu, tačiau pilku bei nuobodžiu universalu šiais laikais nieko nebesužavėsi, reikia, kad automobilis patiktų. Tačiau ir racionalūs kriterijai tikrai nebuvo nustumti tolyn. Bet ar jie visuomet išlieka tokie patys? O gal dabar kinta?
Dar ne taip seniai, kai rinkoje buvo vos dešimt markių, kurios turėjo po kelis modelius savo gamose, racionalūs automobilio pasirinkimo kriterijai buvo gana paprasti. Pirmiausia – dydis ir kėbulo tipas, toks, kokio reikia ir koks patogus, paskui – kaina, o pagal ją – variklio galingumas ir komforto įranga. Kadaise tokie prabangos atributai, kaip oro kondicionierius ar elektra valdomi langai, iš tiesų keisdavo vairavimo patirtį.
Tačiau dabar laikai pasikeitė. Regis, visi automobiliai vienodi, tačiau jie skirtingi pagal dydį ir pritaikomumą, išsimėtę pagal segmentus per pusę abėcėlės nuo mažiausių iki didžiausių. Vienodo dydžio mašinų kainos gali skirtis net ir keliais kartais, o įrangos pasiūla beveik neaprėpiama.
Kai pagrindiniai komforto elementai aptinkami jau bazinėje įrangoje, svarbus tampa saugumas, grožis, individualizavimas ar specifinių poreikių patenkinimas. Variklių pasirinkimas ne ką paprastesnis: prie benzino ir dyzelino prisijungė elektros pavara ir įvairios jėgainių kombinacijos. Tad kokie racionalūs kriterijai dabar renkantis transporto priemonę?
„Jeigu žmogus perka ne svajonių, o kasdienį automobilį, pagrindiniai kriterijai išlieka tie patys. Vienas pagrindinių – reikiamas dydis, paskui visuomet egzistavo ir egzistuoja kaina, kurią gali sau leisti pirkėjas. Tik ji šiek tiek pasikeitė: žmonės labiau žiūri ne į bendrą kainą, o į mėnesio įmoką, nes tai praplečia galimybes. Didžiausias pasikeitimas – priedų sąrašas, anksčiau jo nebuvo, o dabar jis būtinybė“, – sako automobilių rinkos ekspertas Vitoldas Milius.
Kai automobiliai supanašėjo, lemti pradėjo įranga
Štai amerikiečių automobilių pirkimo platforma „The Car Connection“ vertina automobilius pagal 6 kriterijus, du iš jų aktualūs tik naujiesiems laikams. Vienintelis ne itin objektyvus kriterijus, dėl kurio galima ginčytis, – stilius, o kiti penki: dinamika, komfortas ir kokybė, ekonomija, saugumo įranga bei įrangos gausa apskritai.
Ekspertai įvertina šiuos kriterijus balais ir išvedę vidurkį pateikia jį mašinos ieškantiems pirkėjams. Kasmet, be šių balų atsižvelgę ir į transporto priemonės kainą, savo srities žinovai apdovanoja geriausius naujai pasirodžiusius modelius.
Įdomu tai, kad nors tarp nominantų vyrauja amerikietiški modeliai bei vienas kitas automobilis iš Japonijos, šiemet „The Car Connection“ geriausiu automobiliu, kurį galima nusipirkti, tapo ir Europoje parduodamas „Hyundai Santa Fe“. Šis Pietų Korėjos gamintojo dičkis pasižymi išskirtiniu dizainu, hibridiniai jo varikliai užtikrina padorią dinamiką ir gerą ekonomiją, pagal kokybę ir komfortą jis lipa aukštyn iš vidutinės klasės „premium“ kryptimi, tačiau tiesiog dominuoja pagal du paskutinius kriterijus: saugumo įrangą ir apskritai įrangos gausą.
Ekspertai įvertino tai, kad minėtas modelis jau bazinėje komplektacijoje turi viską, ko reikia komfortiškam važinėjimui: dviejų zonų klimato kontrolę, šildomas sėdynes, galinio vaizdo kameras, kruizo kontrolę, junglią multimediją, belaidį telefono įkroviklį ir kitus reikalingus atributus. Vidutinėje komplektacijoje daugiau saugumo elementų ir elektra valdomos bei vėdinamos sėdynės, geresnė garso sistema, o prabangiausioje – jau tikri prabangos elementai, kaip antai elektrinės, net ir gale šildomos ir vėdinamos, elektra nulenkiamos „Nappa“ odos sėdynės, 20 colių ratai, projekcinis ekranas ir tokios inovacijos kaip UV spinduliais sterilizuojamos daiktų dėtuvės.
Ne tik sau, bet ir kitam
Taigi bėgant metams racionalūs transporto priemonės pasirinkimo kriterijai nesikeitė, o pasipildė naujais ir dabar papildoma įranga, ypač supanašėjus visiems automobiliams, tapo kaip niekada svarbi. Tiesa, skirtingų kultūrų gamintojai naudoja skirtingas taktikas. Vokiečiai už kiekvieną saugumo, komforto ar individualizavimo elementą prašo papildomai susimokėti, o japonai ir korėjiečiai dažniausiai siūlo skirtingus įrangos lygius, prancūzai ar italai šias dvi filosofijas kombinuoja.
„Papildoma įranga ir inovacijos – geras būdas automobilių gamintojams užsidirbti. Ypač europiečiams, labiausiai – vokiečiams, nes jų baziniai automobiliai būna gana skurdūs, o kiekvienas malonumas ar jų paketai kainuoja nepigiai. Žiauriausiai atrodo vokiškų „premium“ modelių kainodara: papildoma įranga automobilio kainą gali išauginti ir dvigubai“, – dėsto automobilių žurnalistas Egidijus Babelis.
Savo ruožtu V. Milius įžvelgia tendenciją, kad dėliodami norimo automobilio komplektaciją pirkėjai neretai nori daugiau priedų, nei jiems reikia, o to priežastis paprasta, – kad transporto priemonė išsaugotų didesnę savo vertę.
„Žmonės išsiilgę naujovių ir yra pasiruošę už jas mokėti, nes žino, kad jos bus aktualios ir po kelerių metų. Galbūt dabar vienas ar kitas elementas yra naujovė, o vėliau jis taps įprastu atributu, kurio norės bei ieškos ir naudoto automobilio savininkai, taigi turimo automobilio vertė bus didesnė“, – paaiškina pašnekovas.
