Kasmet milijonai daržininkų, patys to net nesuprasdami, kartoja tą pačią klaidą. Dėl jos perspektyvūs daigai virsta plonais, blyškiais ir silpnais stiebeliais: jie ištįsta, svyra ir galiausiai nuvirsta.
Situacija daugeliui pažįstama. Sėklos sudygsta gausiai, atsiranda džiaugsmas, tačiau po kelių dienų jis virsta nusivylimu. Stiebai ima sparčiai stiebtis į viršų, linksta, lapeliai smulkėja. Tuomet dažnai kaltinama prasta sėkla, netinkamas substratas ar brangių lempų neturėjimas. Vis dėlto tikroji priežastis dažniausiai slypi giliau – augalų fiziologijoje.
Kai daigeliui trūksta šviesos, o temperatūra yra per aukšta, jis pereina į išgyvenimo režimą. Augalas pradeda intensyviai stiebtis, siekdamas kuo greičiau pasiekti šviesos šaltinį. Taip susiformuoja silpnas stiebas, neturintis tvirtumo rezervo – vėliau jis nepajėgs išlaikyti nei žiedų, nei vaisių. Todėl nuo pat pirmųjų dienų svarbu suteikti teisingą augimo kryptį.
Pradėti reikėtų ne nuo trąšų, o nuo sąlygų. Stambūs, tvirti daigai užauga ne dėl maisto medžiagų pertekliaus, o dėl tinkamo šviesos, temperatūros ir drėgmės balanso. Vos pasirodžius pirmiesiems daigeliams, verta sukurti staigesnį temperatūros pokytį: ją sumažinti ir taip augalui pasiųsti aiškų signalą – stabdyti augimą į viršų ir nukreipti jėgas į šaknų formavimą.
Vėsesnėmis sąlygomis stiebo ląstelės tankėja, tarpubambliai išlieka trumpi, o lapų spalva tampa sodresnė. Toks „šaltas startas“ padeda suformuoti tvirtą, žemą stiebą, pasirengusį vėlesniam intensyviam augimui.
Šviesa šiuo laikotarpiu turi būti ryški ir kuo arčiau augalo. Kuo mažesnis atstumas iki šviesos šaltinio, tuo mažesnė tikimybė, kad daigai ištįs. Gavęs pakankamai šviesos, augalas „supranta“, jog nereikia „bėgti“ aukštyn, todėl vietoje to pradeda storinti stiebą ir formuoti kompaktišką, žemą antžeminę dalį.
Ne mažiau svarbus ir substratas. Pernelyg derlinga žemė pačioje daigų augimo pradžioje neretai tik pakenkia. Skurdesniame, tačiau gerai struktūruotame substrate šaknys priverstos aktyviau dirbti ir ieškoti maisto. Tai ir yra tvirtos, galingos šaknų sistemos pagrindas, nuo kurio priklausys visas būsimas augalo gyvybingumas.
Laistyti reikia atsargiai, jokiu būdu neperlaistant ir neužmirkant. Lengvas drėgmės trūkumas skatina šaknis leistis gilyn ir plėstis į šalis, o augalo audiniai tampa tvirtesni, atsparesni ligoms bei aplinkos svyravimams.
Dar vienas veiksmingas būdas – palaipsnis daigų užžeminimas. Periodiškai papildžius žemės prie stiebo, augalas toje vietoje ima formuoti papildomas šaknis. Taip stiebo „pailgėjimas“, kurį daugelis laiko trūkumu, iš tiesų paverčiamas požemine jėga: susiformuoja stiprus šaknynas, kuris vėliau tiesiogiai prisideda prie derliaus.
Verta įsidėmėti paprastą tiesą: ištįsę daigai nėra nei nuosprendis, nei veislės problema. Tai aiškus signalas, kad auginimo sąlygos buvo netinkamos. Pakanka pakeisti požiūrį – suteikti augalui vėsesnį startą, gausią šviesą ir saikingą laistymą – ir jis atsilygins storu stiebu, tamsiais, sveikais lapais bei greitu įsišaknijimu po persodinimo.
Būtent iš tokių tvirtų, kompaktiškų daigų prasideda stiprus, atsparus ir dosnus derlius.
