Vašingtono Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) analitikai savo metinėje ataskaitoje pateikia itin niūrų Rusijos karo Ukrainoje vaizdą. Jų vertinimu, teritoriniai laimėjimai, kuriuos Maskvai pavyko pasiekti, yra patys menkiausi per daugiau nei šimtmetį šiuolaikinių karų istorijoje.
Skaičiai rodo akivaizdų kontrastą tarp patirtų nuostolių ir realių rezultatų. Praėjusiais metais Rusijos kariuomenė, kas mėnesį netekdama vidutiniškai apie 35 tūkstančių karių, sugebėjo užimti vos 0,8 proc. Ukrainos teritorijos, tai yra 4 831 kvadratinį kilometrą. 2024 metais šis rodiklis dar labiau smuko – buvo perimta tik 0,6 proc. teritorijos, arba 3 604 kvadratiniai kilometrai.
CSIS ekspertai pabrėžia, kad kai kuriose kryptyse Rusijos puolimas juda net lėčiau nei Pirmojo pasaulinio karo laikų operacijos, kurios iki šiol laikomos simboliu beviltiškų apkasų kovų. Pavyzdžiui, puolimas prieš ukrainiečių pozicijas Časiv Jare, pradėtas 2024 metų vasarį, vyksta vos 15 metrų per dieną tempu. Per beveik dvejus metus rusų pajėgos šioje atkarpoje pažengė tik apie 10 kilometrų ir iki šiol nesugebėjo visiškai užimti miesto, rašo „The Moscow Times“, remdamasis CSIS skaičiavimais.

Kitose fronto vietose situacija kiek skiriasi, tačiau bendras vaizdas išlieka panašus. Kupjansko kryptimi, kur puolimas prasidėjo 2024 m. lapkritį, Rusijos pajėgos juda maždaug 23 metrus per dieną. Tuo metu operacija prieš Pokrovską, pradėta 2024 m. vasarį po itin kruvinų kovų dėl Avdijivkos, pasiekia apie 70 metrų per dieną. Net ir tokiu tempu per dvejus metus pavyko nueiti tik apie 50 kilometrų, o dabar rusų kariuomenė kontroliuoja didžiąją miesto dalį.
Analitikai šiuos skaičius palygina su Pirmojo pasaulinio karo mūšiais. Somos mūšio metu Prancūzijos kariuomenė judėjo maždaug 80 metrų per dieną, o 1918 m. Belleau miške, kur JAV pėstininkai sustabdė vokiečių puolimą, frontas slinko net 410 metrų per dieną.
Dar labiau išsiskiria nuostolių mastas. CSIS teigimu, nuo 2022 m. vasario iki 2025 m. gruodžio Rusijos kariuomenė neteko apie 1,2 milijono žmonių, iš kurių maždaug 325 tūkstančiai žuvo. Ukrainos nuostoliai vertinami maždaug 600 tūkstančių karių, iš jų apie 140 tūkstančių žuvusių.
Ataskaitoje konstatuojama, kad per pastaruosius dvejus kampanijos metus Rusijos armija pasirodė esanti silpna – ji beveik neturi ką parodyti kaip naujus teritorinius laimėjimus. Pradinėje invazijos fazėje situacija atrodė kitaip: per pirmąsias penkias savaites Rusijos pajėgos buvo užėmusios apie 115 tūkstančių kvadratinių kilometrų Ukrainos teritorijos. Tačiau jau 2022 m. balandį prarado 35 tūkstančius kvadratinių kilometrų, o iki lapkričio Ukrainos kariuomenė atkovojo iš viso apie 75 tūkstančius kvadratinių kilometrų.
Šiuo metu Rusija kontroliuoja maždaug 120 tūkstančių kvadratinių kilometrų Ukrainos teritorijos, tai sudaro apie 20 proc. šalies ploto, įskaitant Krymą bei vadinamąsias „DNR“ ir „LNR“, kurios Maskvos buvo kontroliuojamos dar iki plataus masto invazijos. Tiesiogiai per vadinamąją „specialiąją karinę operaciją“ užimta apie 75 tūkstančius kvadratinių kilometrų.
CSIS ekspertai pateikia ir istorinį palyginimą: per 1 394 Antrojo pasaulinio karo dienas Raudonoji armija pasiekė Berlyną, o dabartinė Rusijos kariuomenė per panašų laikotarpį vos priartėjo prie Pokrovsko, esančio maždaug už 500 kilometrų nuo Kyjivo. Tokie rezultatai, jų vertinimu, akivaizdžiai neatitinka pradinių Kremliaus deklaruotų tikslų, kai valstybinė propaganda žadėjo Kyjivo užėmimą per tris dienas.
Vis dėlto CSIS pažymi, kad Maskva renkasi kitokią logiką. Rusijos strategija grindžiama išsekimo karu – Kremlius pasirengęs patirti didžiulius nuostolius, tikėdamasis ilgainiui išsekinti Ukrainos kariuomenę ir visuomenę, net jei teritorinė pažanga išlieka minimalia.

