Seimas pritarė naujos redakcijos Žvalgybos įstatymui, kuriuo patobulintos esamos ir įtvirtintos naujos priemonės, sudarysiančios sąlygas efektyviau ir lanksčiau užkardyti grėsmes nacionaliniam saugumui, taip pat sustiprinti ir padidinti tarnybos žvalgybos institucijose patrauklumą.
Įstatyme apibrėžtas žvalgybos uždavinys – prognozuoti, nustatyti ir šalinti išorės rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, kylančius iš užsienio ir galinčius turėti reikšmės valstybės suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ir ekonominei galiai.
Žvalgybos institucijoms suteikti papildomi įgaliojimai – jos galės ne tik rinkti informaciją, bet ir šalinti rizikos veiksnius, pavojus bei grėsmes Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Įgyvendindama jai pavestus uždavinius, žvalgybos institucija galės:
- taikyti išorės rizikos veiksnių, pavojų ir grėsmių šalinimo priemones;
- turėdama duomenų, kad asmuo gali kelti pavojų ar grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ir valstybės interesams ir siekiant užkardyti šiuos pavojus ar grėsmes, tikrinti asmenų, transporto priemonių, krovinių, ginklų ar kitų daiktų dokumentus, atlikti daiktų patikrą ir laikinai, tiek, kiek būtina patikrinimo veiksmams atlikti, juos paimti;
- slapta gauti asmens pirštų atspaudų, balso, kvapo ir kitus pavyzdžius;
- naudoti bet kokio pobūdžio medžiagas ar kitus žymėjimo būdus, nesukeliančius pavojaus žmogaus gyvybei ar sveikatai, skirtus įvairiems objektams žymėti, siekiant juos išskirti iš rūšinių objektų visumos ir juos identifikuoti;
- įsigyti tarnybinius šaunamuosius ginklus, specialiąsias priemones, sprogmenis ir sprogstamąsias medžiagas.
Galimybė veikti operatyviau ir savarankiškiau
„Kaip pavyzdį galėčiau pateikti tokį atvejį: Valstybės saugumo departamento pareigūnams pastebėjus prie VSD pastato stovintį automobilį ar įtartinus asmenis, jie patys negalėdavo jų patikrinti, atidaryti bagažinių ir panašiai. Turėdavo kviesti policiją. Priimtomis pataisomis suteikiamos teisės, kad jie galėtų tokius veiksmus atlikti patys, jeigu yra būtinybė, ir patikrinti, o nustačius pažeidimą – uždėti antrankius, sulaikyti – atlikti viską, ką gali daryti policijos pareigūnai.
Sprogmenys taip pat reikalingi, pavyzdžiui, kai karo metu būtina naikinti įslaptintą informaciją. Galima naudoti įvairias technikas, tačiau tam tikrose situacijose gali prireikti būtent sprogmenų“, – Seimo kanceliarijos Spaudos biurui sakė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkas Dainius Gaižauskas.
Neatidėliotini veiksmai be išankstinės teismo sankcijos
Pasak D. Gaižausko, įstatyme taip pat įtvirtinta svarbi nuostata – išskirtiniais atvejais, siekiant įgyvendinti žvalgybos ir kontržvalgybos uždavinius, kai gauta informacija apie pavojus ir grėsmes, galinčius padaryti žalos šalies nacionaliniam saugumui ir valstybės interesams, ir kai norint juos užkardyti būtina imtis neatidėliotinų veiksmų, leidžiama atlikti įstatyme apibrėžtus žvalgybos informacijos rinkimo veiksmus pagal žvalgybos institucijos vadovo ar jo įgalioto pavaduotojo nutarimus, neturint išankstinės teismo sankcijos.
Ši išimtis netaikoma atvejams, kai žvalgybos institucijos užduotyje planuojama atlikti veiksmus, turinčius nusikalstamos veikos požymių.
„Pagal nustatytą ir aprašytą tvarką Valstybės saugumo departamento vadovas arba karinės žvalgybos vadovas parengs užduotį, ją užregistruos pagal vidinę, aiškiai atsekamą tvarką, ir VSD pareigūnai galės skubos tvarka atlikti tam tikrus veiksmus, kad, pavyzdžiui, užfiksuotų kokį nors susitikimą.
Tačiau nuo to momento įsijungia saugiklis – atsakingi pareigūnai per 24 valandas privalės apygardos teismo pirmininko įgaliotam šio teismo teisėjui pateikti motyvuotą teikimą dėl atliktų veiksmų teisėtumo, proporcingumo ir būtinumo patvirtinimo motyvuota nutartimi. Be to, įvedėme naują saugiklį – visą šią medžiagą papildomai galės patikrinti žvalgybos kontrolierius“, – pabrėžė D. Gaižauskas, priimtą teisės aktą vadindamas istoriniu.
Seimo nario teigimu, tokių įstatymo nuostatų kol kas neturi nė viena Europos valstybė: „Mes ne tik suteikiame daugiau teisių, bet ir užtikrinsime maksimalią kriminalinės žvalgybos kontrolę ir priežiūrą, kad nebūtų pažeistos žmogaus teisės. To dar neturi Europa, nė viena iš aštuonių labiausiai žmogaus teises ginančių valstybių.“
Gerėja žvalgybos pareigūnų socialinės garantijos
Siekiant pritraukti ir išlaikyti žvalgybos institucijų personalą, priimtais įstatymo pakeitimais gerinamos žvalgybos pareigūnų tarnybos sąlygos ir socialinės garantijos.
Numatyta:
- suvienodinti žvalgybos pareigūnų, tarnaujančių pagal žvalgybos pareigūno sutartis, ir tarnaujančių pagal profesinės karo tarnybos sutartis garantijas, susijusias su materialinių pašalpų skyrimu ir reintegracijos į darbo rinką priemonių taikymu baigus tarnybą;
- žvalgybos pareigūnams suteikti naujas socialines garantijas, kurios šiuo metu taikomos krašto apsaugos sistemoje tarnaujantiems profesinės karo tarnybos kariams, – išmokas už tarnybinės veiklos vertinimo rezultatus ir kelionės iš gyvenamosios vietos į tarnybą ir atgal išlaidų atlyginimą.
Už Žvalgybos įstatymo projektą balsavo 68 Seimo nariai, prieš nebalsavo nė vienas, susilaikė 8 parlamentarai. Įstatymas įsigalioja 2026 m. vasario 1 d.
Siekdami suderinti įstatymų nuostatas, Seimo nariai taip pat pritarė lydimiesiems Valstybės gynimo tarybos įstatymo ir Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimams.
Valstybės gynimo tarybai pavesta tvirtinti išorės rizikos veiksnių, pavojų ir grėsmių šalinimo priemones vykdant žvalgybą ir jų taikymo gaires.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisomis numatyta įtvirtinti naują žvalgybos pareigūnų skatinimo rūšį – apdovanojimą vardiniu ginklu.
