Ekspedicija, vykdžiusi Baltijos jūros tyrimus, aptiko amerikiečių bombonešio „Boeing B‑17 Flying Fortress“ nuolaužas. Šis lėktuvas, ilgus dešimtmečius laikytas dingusiu be žinios, pranyko 1943 m., Antrojo pasaulinio karo metais.
Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu B‑17 bombonešiai buvo vieni svarbiausių Jungtinių Amerikos Valstijų karinių oro pajėgų sunkiųjų bombarduotojų. Keturių variklių „Flying Fortress“ vykdė strategines misijas virš Vokietijos ir okupuotos Europos, dalyvavo giluminiuose pramoninių taikinių bombardavimuose Trečiajame reiche.
B‑17 įgulos dažnai skrisdavo didžiuliame, daugiau kaip 10 kilometrų, aukštyje. Tokiomis sąlygomis pilotai ir kiti įgulos nariai patirdavo didelį slėgio poveikį, itin žemą temperatūrą ir kitas ekstremalias apkrovas. Statistika rodo, kad šių lėktuvų tikimybė sėkmingai įvykdyti visą numatytą misijų seriją siekė vos 25–33 procentus, o tai aiškiai atskleidžia, kokia pavojinga buvo tarnyba B‑17 bombonešiuose.
Nuolaužos aptiktos Baltijos jūros dugne, įlankos rajone netoli Danijos krantų. Tyrimus atliko jūrų archeologų komanda kartu su JAV institucija, atsakinga už dingusių karių paiešką ir tapatybės nustatymą.
Pirmieji signalai apie galimą bombonešio radimvietę pasirodė dar 2001 m., kai narai mėgėjai pranešė aptikę nežinomo lėktuvo dalių. Remdamiesi šiais pranešimais, mokslininkai pasitelkė šoninio skenavimo sonarą, magnetometrus ir nuotoliniu būdu valdomus povandeninius aparatus. Taip buvo detaliai ištirtas dugno reljefas ir patvirtinta, kad aptiktos konstrukcijos priklauso B‑17 bombonešiui.
B‑17 bombonešio radinys Baltijos jūroje
Nors lėktuvas jūros dugne išgulėjo daugiau kaip aštuonis dešimtmečius, dalis konstrukcijos ir įrangos išliko stebėtinai geros būklės. Vieni svarbiausių radinių – du 0,50 kalibro kulkosvaidžiai, nulūžę per katastrofą. Juos iškėlus į paviršių ir nuvalius, ant ginklų vis dar aiškiai matomi serijiniai numeriai.
Šie numeriai leis istorikams patikrinti karo meto dokumentus ir tiksliai nustatyti konkretaus lėktuvo tapatybę. Tai atvers galimybę išsiaiškinti, kas sudarė šio B‑17 įgulą ir kas galėjo žūti katastrofos metu.
Nors apie atradimą visuomenei pranešta tik neseniai, patys tyrimai vyksta jau daugelį metų. Projekto tikslas – užverti skaudų istorijos puslapį ne tik jūrų archeologijos požiūriu, bet ir suteikti atsakymus žuvusių lakūnų artimiesiems, kurie dešimtmečius nežinojo, kas nutiko jų šeimos nariams.
Mokslininkai pabrėžia, kad vien katastrofos vietos nustatymo nepakanka. Tik detali atskirų lėktuvo dalių identifikacija ir jų sutapatinimas su išlikusiais kariniais dokumentais gali atsakyti į esminius klausimus: kas buvo lėktuve, kokią užduotį vykdė ir kodėl ši misija taip ir negrįžo į bazę.
