Elono Musko valdomas startuolis „Neuralink“ jau ne vienerius metus kuria įvairias neurotechnologijas. Pagrindinis šios bendrovės tikslas – sukurti tiesioginio ryšio kanalus tarp smegenų ir kompiuterių.
JAV verslininkas E.Muskas šiandien pasidalino stulbinančiomis naujienomis – „Neuralink“ pirmajam pacientui įdėjo smegenų implantą. Tokiomis naujienomis kompanijos vadovas pasidalino socialiniame tinkle „X“.
Kompanija pirmuosius klinikinius tyrimus su žmonėmis planavo pradėti dar 2023 metais, tačiau tam buvo reikalingas JAV maisto ir vaistų administracijos (FDA) patvirtinimas. Nors procesai kiek užtruko, tačiau E.Muskas atskleidė, kad jo bendrovės sukurtas N1 lustas buvo sėkmingai implantuotas pirmajam žmogui.
„Pirmieji rezultatai rodo daug žadantį neuronų smaigų aptikimą“, – pridūrė „Neuralink“ ir „X“ platformos generalinis direktorius.
„Neuralink“ N1 lustas implantuojamas paciento kaukolėje ir su smegenimis sujungiamas mažyčiais siūlais, plonesniais už žmogaus plauką. Siūluose yra 1 024 elektrodai, galintys vienu metu priimti signalus ir stimuliuoti milijonus smegenų neuronų. Signalai belaidžiu ryšiu perduodami apdoroti ir interpretuoti.
Ši technologija vadinama smegenų ir kompiuterio sąsaja (angl. brain-computer interface, BCI). Pirmą kartą apie savo produktą „Neuralink“ skelbė dar 2017 metais, po to, kai nuo pat įkūrimo 2016 metų vasarą dirbo šešėliniu režimu. Prireikė dar septynerių metų, kad „Neuralink“ pereitų prie bandymų su žmonėmis. Per tą laiką bendrovė taip pat pristatė savo chirurginį robotą R1, skirtą tiksliam, greitam ir saugiam smegenų lustų implantavimui.
„[Neuralink] leidžia valdyti telefoną ar kompiuterį, o per juos – beveik bet kokį prietaisą, o tam pakanka tiesiog galvoti. Pirmieji naudotojai bus tie, kurie neteko galimybės naudotis galūnėmis“, – socialiniame tinkle teigė E.Muskas.
Negana to, „Neuralink“ vadovas užsiminė, kad tokia sąsaja yra vienintelis būdas, kuris leis žmogui prilygti dirbtiniam intelektui. Teoriškai smegenų ir kompiuterio sąsajos gali atnešti didžiulę naudą pacientams, kurių gyvenimą smarkiai paveikė ligos ar traumos.
Kalbame ne tik apie paralyžiuotų pacientų gebėjimą vaikščioti, bet ir apie gebėjimo matyti susigrąžinimą ar net bendrųjų žmogaus gebėjimų pagerinimą, pavyzdžiui, elektroninių prietaisų valdymą mąstymu. Žinoma, technologiją dar reikia tobulinti ne vienerius metus, o kadangi inžinieriai ir gydytojai šiame procese kišasi į žmogaus smegenis, tai susiję ir su nemaža rizika.
