Chuntos vadovaujamas Burkina Faso parlamentas išformavo visas politines partijas, kurių veikla jau buvo sustabdyta, kai valdžią prieš daugiau nei trejus metus perėmė kariniai vadai.
Chunta su 2022 m. rugsėjį perversmą surengusiu kapitonu Ibrahimu Traore priešakyje užgniaužė kritikus, o disidentus suėmė arba privertė kovoti su džihadistais.
Kaip matyti iš antradienį naujienų agentūros AFP gauto įstatymų leidybos asamblėjos pareiškimo, pirmadienį laikinasis parlamentas priėmė įstatymo projektą, kuriuo naikinami šios Vakarų Afrikos šalies politinių partijų ir frakcijų veiklą reglamentuojantys teisės aktai.
Valdžios institucijos šį planą pristatė prieš dvi savaites, teigdamos, kad jis būtinas „nacionalinei vienybei“ užtikrinti.
„Vyriausybė mano, kad politinių partijų paplitimas lėmė teisių pažeidimus, skatino piliečių susiskaldymą ir silpnino socialinę struktūrą“, – praėjusį mėnesį pareiškė prezidentūra.
Jungtinių Tautų žmogaus teisių vadovas Volkeris Turkas paragino Burkina Fasą atšaukti sprendimą uždrausti politines partijas ir nutraukti pilietinės erdvės represijas.
I. Traore nuvertė Paulą Henrį Sandaogo Damibą, kuris valdžią buvo perėmęs vos prieš devynis mėnesius, pirmesnio karinio perversmo metu.
Jam esant valdžioje politinės partijos negalėjo rengti viešų susirinkimų, tačiau joms buvo leidžiama tęsti savo veiklą.
I. Traore lozungu tapo suverenitetas, jo pastangomis Burkina Fasas atsiribojo nuo buvusios kolonijinės valdovės Prancūzijos ir kitų Vakarų valstybių.
Perėjimas prie demokratinės valdžios, prasidėjęs po pirmojo 2022 m. sausį įvykusio perversmo, turėjo baigtis 2024 m. liepą.
Tačiau tais metais chunta nusprendė pereinamąjį laikotarpį pratęsti dar penkeriems metams, o tai suteikė I. Traore toliau vadovauti šaliai, kenčiančiai nuo džihadistų smurto, per beveik 10 metų nusinešusio tūkstančius gyvybių.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
