Vėžys gali būti neišvengiama ląstelių dalijimosi, o kartu ir gyvybės, pasekmė. Vis dėlto Jungtinėse Valstijose pasiekta didelė pažanga kovojant su šia bauginančia liga: pacientų, kuriems vėžys diagnozuotas 2015–2021 metais, rekordinis penkerių metų išgyvenamumas pasiekė 70 procentų.
Didžiausias išgyvenamumo šuolis fiksuotas pažengusiose ligos stadijose ir tais atvejais, kurie anksčiau dažniausiai baigdavosi mirtimi.
Ankstyvesnė diagnostika, patobulintos patikros programos, pažangesni gydymo metodai ir mažėjantis rūkymo paplitimas padėjo 1991–2023 metais išvengti 4,8 mln. mirčių nuo vėžio. Tai reiškia 3 256 800 vyrų ir 1 555 300 moterų išsaugotas gyvybes.
Šiuos duomenis pateikė Amerikos vėžio draugijos (American Cancer Society, ACS) mokslininkai, apibendrinę juos naujausioje ataskaitoje „Cancer Statistics 2026“.
„Šiandien septyni iš dešimties žmonių išgyvena su vėžiu penkerius metus ar ilgiau, palyginti su vos puse pacientų septintajame dešimtmetyje“, – teigia vėžio epidemiologė ir pagrindinė ataskaitos autorė Rebecca Siegel.
Pasak jos, tai daugiausia yra dešimtmečius trukusių vėžio tyrimų rezultatas: jie suteikė gydytojams veiksmingesnių priemonių, o daugelį vėžio formų pavertė nebe mirties nuosprendžiu, bet lėtine liga, kurią galima valdyti ir gydyti.
2026 metų ataskaita taip pat žymi 75-uosius metus, kai ACS nuosekliai skelbia vėžio išgyvenamumo statistiką ir prisideda prie visuomenės informavimo bei sveikatos politikos gerinimo.
Dokumente pateikiami naujausi gyventojų lygmeniu surinkti duomenys: sergamumo rodikliai iki 2022 metų, o mirtingumo – iki 2023 metų. Toks kelių metų atsilikimas būtinas dėl laiko, reikalingo informacijai surinkti, patikrinti, suvienodinti ir paskelbti.
Vėžys yra antra dažniausia mirties priežastis JAV po širdies ir kraujagyslių ligų. Vis dėlto bendras penkerių metų išgyvenamumas pasiekė aukščiausią lygį istorijoje: nuo 49 procentų tarp pacientų, kuriems diagnozė nustatyta aštuntajame dešimtmetyje, iki 70 procentų tarp tų, kuriems vėžys diagnozuotas 2015–2021 metais.
Dar ryškesnis pokytis matomas pažengusiose stadijose, kai liga jau būna išplitusi į kitas kūno dalis: išgyvenamumas daugiau nei padvigubėjo – nuo 17 procentų dešimtojo dešimtmečio viduryje iki 35 procentų 2015–2021 metais.
Vis dėlto išgyvenamumo rodikliai smarkiai skiriasi priklausomai nuo vėžio rūšies. Didžiausias penkerių metų išgyvenamumas fiksuojamas sergant skydliaukės (98 proc.), prostatos (98 proc.), sėklidžių (95 proc.) ir odos melanoma (95 proc.). Mažiausi rodikliai nustatomi sergant plaučių (28 proc.), kepenų (22 proc.), stemplės (22 proc.) ir kasos (13 proc.) vėžiu.
Sergamumo ir mirtingumo rodikliai skiriasi ir pagal socialinius, ekonominius, rasinius bei etninius veiksnius. Pavyzdžiui, Amerikos indėnai turi didžiausius mirtingumo nuo vėžio rodiklius: jų mirtingumas nuo inkstų, kepenų, skrandžio ir gimdos kaklelio vėžio yra maždaug dukart didesnis nei baltųjų gyventojų.
Ryškūs ir geografiniai skirtumai, dažnai susiję su valstijų ir vietos sveikatos politika bei sveikatos draudimo prieinamumu ir kaina. Dėl to mirtingumas nuo vėžio svyruoja nuo 122–128 mirčių 100 000 gyventojų Jutoje, Havajuose, Niujorke ir Kolorado valstijoje iki 178–180 mirčių 100 000 gyventojų Vakarų Virdžinijoje, Misisipėje ir Kentukyje.
Skiriasi ir prevencinių priemonių apimtys. Žmogaus papilomos viruso (ŽPV, HPV) vakcinacijos apimtis tarp 13–17 metų berniukų ir mergaičių svyruoja nuo 38 procentų Misisipėje iki 84 procentų Rod Ailande.
Visoje šalyje vaikų mirtingumas nuo vėžio sumažėjo daugiau nei dviem trečdaliais: nuo 6 mirčių 100 000 gyventojų 1970 metais iki 2 mirčių 100 000 gyventojų 2023 metais.
Panašios tendencijos stebimos ir tarp paauglių: jų mirtingumas nuo vėžio sumažėjo nuo 7 iki 3 mirčių 100 000 gyventojų. Didelę šio sumažėjimo dalį lėmė geresni leukemijos gydymo rezultatai, pasiekti optimizavus gydymo schemas.
Reikšmės turi ir laiko veiksnys. Artimiausiais metais gydytojai gali susidurti su didesniu pažengusio vėžio atvejų skaičiumi dėl COVID-19 pandemijos metu sutrikusių patikros programų ir pavėluotų diagnostikos procedūrų. Pavyzdžiui, sumažėjus išangės ir storosios žarnos (kolorektalinio) vėžio patikrai pandemijos laikotarpiu, prognozuojama, kad iki 2040 metų dėl to gali įvykti iki 7 000 papildomų mirčių. Vis dėlto pastaraisiais metais stebimas patikros atsigavimas, ypač išmatų tyrimais grįstų metodų, gali šią prognozuojamą žalą sumažinti.
Ataskaitoje pateikiamos ir sergamumo bei mirtingumo prognozės. 2026 metais Jungtinėse Valstijose numatoma daugiau nei 2 100 000 naujų vėžio atvejų (apie 5 800 per dieną) ir beveik 630 000 mirčių (apie 1 720 per dieną).
Didžiausią mirčių dalį ir toliau sudarys plaučių vėžys – prognozuojama, kad jis nusineš daugiau gyvybių nei antroje vietoje esantis kolorektalinis vėžys ir trečioje vietoje esantis kasos vėžys kartu sudėjus.
Nors išgyvenamumo rodikliai gerėja, tolesnė pažanga nėra savaime suprantama. Jai grėsmę kelia augantis sergamumas dažniausiais vėžio tipais – krūties, prostatos ir kasos vėžiu.
Amerikos vėžio draugijos generalinis direktorius Shane’as Jacobsonas įspėja, kad grėsmės vėžio tyrimų finansavimui ir rimti iššūkiai užtikrinant gyventojų galimybes gauti sveikatos draudimą gali sustabdyti ar net panaikinti pasiektą pažangą bei sulėtinti būsimus proveržius.
„Negalime sustoti. Dar labai daug darbo laukia priešakyje“, – pabrėžia jis.
