Lėta, kelias valandas trunkanti kelionė žymi galutinių bandymų pradžią prieš pirmąją pilotuojamą Mėnulio misiją per daugiau kaip 50 metų.
Šis žingsnis yra itin svarbus, nes juo pradedamas paskutinis praktinių užduočių etapas, kurias NASA privalo atlikti starto aikštelėje. Čia komandos prijungs raketą ir erdvėlaivį prie antžeminių sistemų ir vykdys atgalinio skaičiavimo pratybas.
NASA yra nustačiusi vasario 6-ąją kaip ankstyviausią galimą „Artemis II“ misijos paleidimo datą.
Programa „Artemis II“ taps pirmuoju NASA pilotuojamu skrydžiu, kuriame bus naudojama raketa „Space Launch System“ (SLS). Jo metu astronautai, įsodinti į erdvėlaivio „Orion“ kapsulę, leisis į maždaug 10 dienų kelionę, apskries Mėnulį ir sugrįš į Žemę.
Misijos tikslas – patikrinti gyvybės palaikymo, navigacijos ir kitas kritiškai svarbias sistemas prieš būsimą „Artemis“ programos skrydį, per kurį planuojamas astronautų išsilaipinimas Mėnulio paviršiuje.
Vienuolika milijonų svarų (apie 5 mln. kg) sverianti raketa ir kapsulė sumontuotos ant mobilios starto platformos.
Tačiau NASA perspėja, kad paleidimo laikas gali keistis dėl oro sąlygų ar techninių problemų. Nustatyti griežti apribojimai žaibams, vėjui ir temperatūrai.
Kosminė agentūra patvirtino, kad įguloje skris NASA astronautai Reidas Weismannas, Victoras Gloveris ir Christina Koch, o prie jų kaip misijos specialistas prisijungs kanadietis Jeremy Hansenas.
Tikimasi, kad Hansenas taps pirmuoju kanadiečiu, dalyvausiančiu Mėnulio tyrinėjimo misijoje.
Spaudos konferencijoje „Artemis II“ misijos vadovas Johnas Honeycuttas pabrėžė, kad „įgulos saugumas bus absoliutus prioritetas numeris vienas“. Jis taip pat pažymėjo, kad tiksli paleidimo data ir grafikas didele dalimi priklausys nuo artėjančių starto aikštelės bandymų, kurie turi praeiti be didesnių nesklandumų.
Kosminės politikos analitikai akcentuoja, kad skrydis vyks „laisvojo sugrįžimo“ trajektorija – tai kilpa aplink Mėnulį, suplanuota taip, kad „Orion“ sugrįžtų į Žemę net ir sugedus pagrindiniam varikliui.
„Dėl tokių dienų mes ir gyvename“, – sakė Honeycuttas, baigiantis pasirengimui misijos paleidimui.
Buvęs Jungtinės Karalystės kosmoso agentūros vadovas Davidas Parkeris šią misiją pavadino „labai svarbiu įvykiu“, žyminčiu pažangą kuriant tvarią Mėnulio tyrinėjimo programą ir galiausiai nutiesiant kelią į Marso misijas.
Jungtinės Valstijos nėra siuntusios astronautų į Mėnulį nuo „Apollo 17“ misijos 1972 metais.
NASA misija „Artemis I“, per kurią 2022 metais be įgulos skridęs erdvėlaivis „Orion“ apskriejo Mėnulį, padėjo pagrindus „Artemis II“ startui. Artėjančios misijos tikslas – priartinti programą prie pilotuojamų išsilaipinimų ir galutiniu laikotarpiu sukurti nuolatinę Mėnulio bazę.
