Apibrėžti, kas yra gražu, – be galo sudėtinga. Taip yra todėl, kad grožį kiekvienas supranta subjektyviai, vadovaudamasis asmeniniu vertinimu, o ne konkrečiomis, aiškiai apibrėžtomis taisyklėmis. Nepaisant to, kai kuriais atvejais susiformuoja bendri vertinimai. Pavyzdžiui, italai dažniausiai įvardijami kaip kuriantys gražiausius automobilius pasaulyje, o jų įtaką galima pastebėti net Japonijos gamintojos „Mazda“ modeliuose.
Koks dizainas yra geras?
Nors grožis vertinamas individualiai, geras dizainas vis dėlto gali būti apibrėžtas tam tikrais kriterijais. Vokietijos pramoninio dizaino virtuozas Dieteris Ramsas teigia, kad dizaino vertinimas priklauso nuo to, ar jis leidžia daiktui būti praktiškam ir be apribojimų naudojamam pagal paskirtį.
Ši taisyklė puikiai tinka kalbant apie automobilius, kurie pirmiausia turi atlikti savo funkciją – vežti žmones iš taško A į tašką B. Panašios nuomonės laikosi ir transporto dizaineris Dominykas Budinas.
„Visų pirma į dizainą galima žiūrėti iš praktinės perspektyvos. Pavyzdžiui, savitas SUV tipo automobilių dizainas atnešė šiam segmentui sėkmę – aukšta vairuotojo sėdimoji vieta, padidintas pravažumas, salono erdvė. Dizainas eina šalia šių pagrindinių savybių ir kiekvienas gamintojas randa geriausiai jų identitetą atspindinčių bruožų.
Tokie gamintojai kaip „Toyota“ ar „Volkswagen“ nuolat ieško pusiausvyros ir savo dizainu smarkiai neišsišoka, nes nori įtikti kuo didesnei daliai pirkėjų. Tuo metu prabangios klasės automobiliai dekoruojami didelėmis radiatoriaus grotelėmis, jų dizainas perkrautas įvairiais elementais, kurie neturi funkcijos, tiesiog leidžia išsiskirti“, – pastebi dizaineris.
Kadangi geras dizainas gali būti vertinamas vadovaujantis tam tikrais kriterijais, jis gali sulaukti ir apdovanojimų. Nuo 1955-ųjų Vokietijoje rengiama prestižinė „Red Dot“ ceremonija, kurios metu viso pasaulio dizaino specialistai vertina įvairių kategorijų dizainą, įskaitant ir automobilius.
Pavyzdžiui, 2019-aisiais miesto visureigis „Mazda CX-30“ buvo pašlovintas už erdvų saloną, išorės dizaino eleganciją ir minimalistinį stilių. Apskritai per pastaruosius dešimt metų bendrovė „Mazda“ šiame renginyje susižėrė net devynis apdovanojimus už geriausią dizainą. Tokį rezultatą galėjo lemti tai, jog šios gamintojos dizaino istorija neatsiejama nuo italų.
Italų dizaino įtaka Tekančios saulės šalyje
Apibrėžti, koks dizainas yra geras, įmanoma, tačiau grožio samprata labai individuali. Nepaisant to, kad grožio iš esmės neįmanoma vertinti objektyviai, italai dažnai įvardijami kaip gražiausių automobilių dizaineriai.
„Tam tikri italų kūriniai pasižymi radikalumu, keistumu, skatina neužsistovėti ties saugiais variantais ir ieškoti originalių idėjų. Taip pat moko neperkrauti dizaino, išlaikyti aiškias formas ir bendrą stilių.
Istoriškai italų dizaino studijos „Pininfarina“, „Zagato“, „Bertone“ ar „Italdesign“ į pasaulį paleido daug legendinių automobilių, iš kurių tikrai ne visi buvo su Italijos gamintojų ženkleliais. Pavyzdžiui, aš įkvėpimo semiuosi iš tokių meno kūrinių kaip „Lancia Stratos Zero“, „Alfa Romeo BAT 7“, „Lamborghini Miura“, BMW M1, „Maserati Boomerang“, – pasakoja D. Budinas.
Kaip pastebi transporto dizaineris, italai kuria dizainą ne tik vietiniams gamintojams. Pavyzdžiui, ikoniniai dizaino namai „Bertone“ yra dirbę su prancūzų bendrove „Citroën“, vokiečių BMW ir „Opel“ ar amerikiečių „Chevrolet“, o vienas garsiausių ne tik Italijos, bet viso pasaulio automobilių dizainerių Giorgetto Giugiaro yra atsakingas už pirmosios kartos „Volkswagen Golf“, legendinio BMW M1 dizainą bei padėjo suformuoti ankstyvąjį „Mazda“ stilių.
Tačiau japonų ir italo sąjunga neatsirado tik dėl korporacinių motyvų, nes viskas prasidėjo nuo žmogiškų jausmų – meilės. 1960-aisiais jaunas automobilių dizaineris iš Japonijos Hideyuki Miyakawa nusprendė kartu su draugu keliauti per pasaulį motociklais. Aplankę Šiaurės Aziją, Indiją, Vidurinius Rytus, galiausiai pasiekė Europą ir jos dizaino sostinę – Turiną. Tuo metu čia vykusi automobilių paroda, be jokios abejonės, patraukė dviejų dizainerių dėmesį.
Šioje parodoje H. Miyakawa susipažino su vertėja iš Italijos Marisa Bassano. Mergina padėjo atvykėliams iš Japonijos, be to, ji domėjosi automobilių dizainu. Tarp japono bei italės netrukus įsiplieskė abipusis susižavėjimas ir jie tapo pora.
Jų dėka bendravimą pradėjo „Bertone“ ir „Mazda“, o pirmieji rezultatai buvo pademonstruoti jau 1963-aisiais, pristačius kompaktišką „Mazda Familia“ modelį, kuris evoliucionavo į 323 ir dabartinį „Mazda3“.
Sužavėjo kūrybiškas požiūris
Bet istoriškai viskas galėjo pakrypti į kitą pusę. Tuo metu Japonijoje dėl pralaimėto Antrojo pasaulinio karo buvo juntama didelė JAV įtaka, šios šalies kariai ir atstovai važinėjo amerikietiškais automobiliais. Jų buvo devynios galybės, tačiau jie turėjo vieną negerą bruožą.
„Japonijos pramonė karštligiškai ieškojo amerikietiško modelio. Tačiau jie buvo šiek tiek neproporcingi, netiko siauriems Japonijos keliams. Japonija suprato, kad Italija ir Europa pasižymi panašesnėmis savybėmis, čia buvo stipri pramonė, su italų pramonininkais japonai galėjo bendradarbiauti gamindami automobilius. Mes, kaip kūrybingi automobilių kūrėjai, buvome svarbūs, juos sužavėjo mūsų požiūris ir tai, ką galėjome pasiūlyti“, – yra pasakojęs pats G. Giugiaro.
Italų įtaka Japonijos automobilių gamintojos dizainui juntama iki šiol. Tai pabrėžia ir vyriausiasis „Mazda“ dizaineris Ikuo Maeda.
„Itališki automobiliai atskleidžia meistriškumą ir puikų stilių. Ši įtaka labai stipri ir šiandien. Koncepcinis automobilis „Mazda Vision Coupé“ – tai mūsų laikams pritaikyta elegancijos interpretacija. Automobilis sukurtas su itališku jautrumu, bet konstruotas pagal japoniškus principus“, – apie 2017-aisiais pristatyto studijinio modelio dizaino subtilybes sakė I. Maeda.
Būtent ši koncepcija suformavo ir dabartinius gamintojo KODO dizaino principus, kurie remiasi gamtos sukuriamos energijos – vėjo ir vandens – formomis. Įgimtas italų proporcijų ir formų pojūtis bei japonų polinkis semtis idėjų iš gamtos leido sukurti dizainą, kuris iki šiol laimi daugybę apdovanojimų ir yra vertinamas visame pasaulyje.
