Ketvirtadienį JAV prezidentas pasirašė vykdomąjį įsakymą, kuriuo grasinama įvesti papildomų muitų naftą Kubai pardavinėjančioms šalims, dar labiau padidindamas šiai komunistinei salos valstybei daromą spaudimą.
„Importuojamoms prekėms, kurios yra gaminamos užsienio šalyje, tiesiogiai ar netiesiogiai parduodančioje ar kitaip tiekiančioje naftą Kubai, gali būti taikomas papildomas ad valorem (nustatyto dydžio) muitas“, – rašoma Baltųjų rūmų paskelbtame vykdomajame įsakyme.
Šis įsakymas išleistas remiantis Tarptautiniu nepaprastosios padėties ekonominių įgaliojimų įstatymu, o Kubos vyriausybė jame įvardijama kaip „ypatinga grėsmė“ JAV nacionaliniam saugumui.
„Režimas vienijasi su daugeliu priešiškų šalių, tarptautinių teroristinių grupuočių ir Jungtinėms Valstijoms priešiškų veikėjų“, įskaitant Rusiją, Kiniją ir Iraną, taip pat smogikų grupuotes „Hamas“ ir „Hezbollah“, ir teikia joms paramą.
Kuba, kuriai nuo 1962 m. iš esmės taikomas JAV embargas, iki šiol didžiąją dalį naftos importuodavo iš Venesuelos.
Tačiau po to, kai buvo nuverstas Venesuelos autokratinis prezidentas Nicolas Maduro, D. Trumpas perėmė šalies naftos sektoriaus valdymą ir pažadėjo nutraukti naftos tiekimą Kubai, jei nebus sudarytas susitarimas.
Pastaraisiais metais šioje Karibų saloje buvo jaučiamas degalų trūkumas, kuris turėjo įtakos elektros tinklui ir dėl kurio dažnai sutrikdavo elektros tiekimas šalies gyventojams.
Naftą Kubai toliau tiekia kita Lotynų Amerikos šalis – Meksika, kurios prezidentė Claudia Sheinbaum šią savaitę paneigė pranešimus, kad nutraukė naftos tiekimą Havanai.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
