Sprendimas steigti Kapčiamiesčio karinį poligoną jau dabar kelia daug emocijų ir diskusijų vietos bendruomenėje. Nors projektas dar tik planavimo stadijoje, viešojoje erdvėje jau plinta įvairi informacija, kuri ne visada atitinka realybę. Jūs galite susidurti su prieštaringais teiginiais apie būsimą poligono poveikį gyventojams ir jų turtui.
Krašto apsaugos sistemos atstovai pabrėžia, kad šis objektas Lietuvos kariuomenei yra strategiškai būtinas. Jo paskirtis yra užtikrinti galimybę vienoje vietoje treniruotis didelio masto kariniams vienetams, ko šiuo metu Lietuvoje trūksta. Tačiau kartu akcentuojama, jog siekiama kuo mažesnio poveikio civiliams.
Būtent todėl daugiausia klausimų kyla dėl privataus turto išpirkimo ir gyvenimo šalia poligono ateities. Jūs galite norėti aiškiai suprasti, ar reikės palikti savo sodybą, kaip bus vertinamas turtas ir kokia veikla teritorijoje bus leidžiama.
Kodėl Kapčiamiesčio poligonas laikomas būtinu
Planuojamas Kapčiamiesčio poligonas Lazdijų rajone apimtų apie 15 tūkst. hektarų teritoriją. Krašto apsaugos ministerijos atstovų teigimu, tokio dydžio objektas reikalingas tam, kad vienu metu galėtų treniruotis iki 3000–4000 karių. Šiuo metu Lietuvoje esantys poligonai tokių galimybių nesuteikia.
Jūs turite žinoti, kad dalis esamų poligonų jau yra skirti sąjungininkų pajėgoms. Rūdninkų poligonas numatytas Vokietijos brigadai, o Pabradėje reguliariai treniruojasi JAV ir kitų NATO šalių kariai. Todėl nacionaliniams vienetams reikalinga papildoma erdvė didelio masto pratyboms.
Kariškiai pabrėžia, kad tokia teritorija svarbi ne tik mokymams, bet ir atgrasymui. Sudėtingos saugumo situacijos atveju čia būtų galima greitai sutelkti karius ir demonstruoti pasirengimą ginti šalį.
Kaip bus naudojama poligono teritorija
Poligono teritorija bus suskirstyta į kelias zonas. Vienoje dalyje bus įrengtos šaudyklos, kuriose civilinė veikla nebus leidžiama dėl saugumo reikalavimų. Šiose zonose vyks koviniai šaudymai, bus naudojama karinė technika ir ginkluotė.
Kitoje teritorijos dalyje planuojama manevrų zona. Čia kariai vykdys taktinius judėjimus, pratybas su technika, medicinos, inžinerijos, dronų ir kitų specializuotų padalinių mokymus. Šioje zonoje dalinė civilinė veikla bus leidžiama.
Jūs galite atkreipti dėmesį, kad kariuomenė numato galimybę tęsti kai kurias veiklas, pavyzdžiui, kaimo turizmą, tose vietose, kur tai neprieštarauja saugumo reikalavimams.
Kaip bus sprendžiamas privataus turto išpirkimas
Krašto apsaugos ministerija pabrėžia, kad iš gyventojų bus išperkamas arba kompensuojamas tik minimaliai būtinas nekilnojamojo turto kiekis. Tai reiškia, kad bus siekiama paimti tik tas sodybas ar jų dalis, kurios reikalingos tiesioginiam saugumui užtikrinti.
Jūs turite žinoti, kad dalis poligono ribų jau buvo koreguota. Tose vietose, kur į planuojamą teritoriją pateko tik nedidelės sodybų dalys, nuspręsta poligoną atitraukti. Tokiais atvejais gyventojų situacija nesikeistų.
Nekilnojamojo turto išpirkimas bus atliekamas individualiai, remiantis nepriklausomų vertintojų nustatyta rinkos verte. Pradinėmis prognozėmis tam galėjo prireikti apie 40 mln. eurų, tačiau po kompromisų ši suma turėtų būti mažesnė.
Dialogas su bendruomene ir kompromisų paieška
Krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas planuoja susitikimus su Kapčiamiesčio bendruomene. Jų tikslas yra atsakyti į gyventojams kylančius klausimus ir išsklaidyti nerimą. Jūs galite tikėtis, kad šiuose susitikimuose bus pateikta konkreti informacija apie gyvenimo ir verslo galimybes poligono teritorijoje.
Kariškiai pabrėžia, kad jų tikslas yra susitarti geranoriškai. Turto paėmimas su kompensacija laikomas kraštutine priemone, kurios siekiama išvengti. Pirmenybė teikiama savanoriškam susitarimui.
Melagienos ir klaidinanti informacija
Kartu su planuojamu projektu viešojoje erdvėje plinta ir melaginga ar manipuliatyvi informacija. Jūs galite susidurti su teiginiais, kad visi miškai bus iškirsti arba kad poligonas esą bus tik priedanga komerciniams interesams.
Taip pat skleidžiamos žinutės apie neva planuojamą atminimo vietų naikinimą ar pernelyg didelį poligonų skaičių Lietuvoje. Kariuomenės atstovai atkreipia dėmesį, kad lyginant su kitomis šalimis svarbu vertinti ne tik poligonų skaičių, bet ir jų plotą.
Pavyzdžiui, Latvija turi mažiau poligonų, tačiau jų bendras plotas yra didesnis nei visų Lietuvos poligonų kartu sudėjus. Todėl Kapčiamiesčio poligono steigimas, pasak kariuomenės, yra logiškas ir saugumo poreikiais pagrįstas sprendimas.
