Akademinės srities ekspertai sako, kad susidariusią įtampą dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) pataisų panaikintų visuomeninio transliuotojo Tarybos in corpore atsistatydinimas. Jie taip pat užsimena, kad galbūt LRT valdysena būtų efektyvesnė, jeigu kuruoti tam tikrus klausimus būtų sukurta nepriklausoma visuomeninio transliuotojo valdyba.
„Galvojant apie ilgalaikę perspektyvą, ta įtampa, kuri yra susidariusi šiandien, galėtų būti nuimta paprastuoju būdu, kuris ir buvo įgarsintas LRT žurnalistų kaip pasiūlymas, tai yra in corpore atsistatydinimas ir iš esmės balto lapo padarymas. Tą vis dar matyčiau kaip sprendimą“, – trečiadienį Seimo darbo grupės posėdyje dėl LRT pataisų sakė ISM universiteto rektorius Dalius Misiūnas.
„Dabar yra atviras konfliktas tarp Tarybos ir direktoriaus. Čia ne aš sugalvojau, bet tokiais atvejais viena pusė turi trauktis. Gali trauktis ir abi pusės, jeigu nepasirenka, kuriai trauktis. Bet palikti tą situaciją tokioje būsenoje yra kenkimas tai konkrečiai veiklai“, – sakė jis.
Anot jo, LRT valdysena būtų daug efektyvesnė, jeigu būtų įsteigta nepriklausoma valdyba.
Dalius Misiūnas. Elta / Dainius Labutis
„Valdyba, (…) kurios pagrindinė atsakomybė būtų veiklos efektyvumas, t. y., 80 mln. biudžeto įmonė su 700 darbuotojų nusipelno turėti normalų veiklos valdymą. Valdyba turėtų būti profesionali, atrinkta viešu konkurso keliu, turėtų turėti visas reikalingas tokiam veiklos valdymui kompetencijas: finansus, viešuosius pirkimus, personalo valdymą ir uždengti pilnai valdymo kontrolę ir priežiūrą bei strategiją, kas liečia pačios įmonės valdymą arba biudžeto pinigų efektyvų panaudojimą“, – sakė jis.
„Pavyzdžiui, audito išvados turėtų būti pagrindinis valdybos galvos skausmas ir atsakomybė netgi. Šiandien mes nematome atsakomybės už tas išvadas taryboje. Dėl ko? Dėl to, kad elementariai gal ir kompetencijų iki galo nėra ir tai nebuvo prioritetas“, – tęsė ISM rektorius.
Savo ruožtu Žurnalistikos ir medijų tyrimų centro profesorius Andrius Vaišnys teigia, kad dabartinė LRT taryba arba yra pajėgi pareikalauti visuomeninio transliuotojo tobulinimo plano pagal audito išvadas, arba, jo nuomone, turėtų atsistatydinti.
„Nes tai irgi yra efektyvios valdysenos klausimas. O perspektyvoje tai turbūt sietume tokias struktūras su strategijos tvirtinimu, ką daro valdyba, ką daro Taryba. (…) Galbūt tame Lietuvos nacionaliniame lauke reikalinga žiniasklaidai reguliuoti viena nacionalinė taryba“, – sakė jis.
Be to, teigė jis, į visuomeninio transliuotojo įstatymą reikėtų sugrąžinti aiškiai apibrėžtą misiją ir struktūrą, aprašant funkcijas ir kaip yra tvarkomi žmogiškieji ištekliai. Tuo metu kalbėdamas apie LRT skiriamų lėšų panaudojimą, A. Vaikšnys pabrėžė manąs, kad tokius dalykus galėtų spręsti atskirai sukurta valdyba.
„Kalbant apie įmonę, kuri būtų pavyzdys, ir darbuotojų teisių požiūriu, kalbant apie išlaidų poreikių pagrindimą, tai tektų pasisakyti už valdybos įkūrimą. Valdyba tokiu atveju būtų atsakinga tokius dalykus formuluoti ir spręsti“, – kalbėjo A. Vaišnys.
Andrius Vaišnys. ELTA / Dainius Labutis
Nors darbo grupę oficialiai sudaro 12 parlamentarų ir 5 žiniasklaidos organizacijų atstovai, sausio pradžioje Žurnalistų profesionalų asociacijos bei LRT iniciatyvinės grupės deleguoti asmenys – Birutė Davidonytė ir Deividas Jursevičius – pareiškė, jog nedalyvaus posėdžiuose, jei nebus atsižvelgta į Medijų tarybos siūlymą į grupę įtraukti dar trijų žiniasklaidos organizacijų atstovus.
Seimo pirmininkas ir grupės vadovas Juozas Olekas tuomet sakė, jog toks pasiūlymas bus apsvarstytas. Vis dėlto, po kelių dienų vykusio Seimo valdybos posėdžio metu buvo nuspręsta grupės sudėties nekeisti.
Reaguodama į tokį sprendimą Žurnalistų profesionalų asociacijos pirmininkė Birutė Davidonytė Eltai teigė, jog jos vadovaujamos organizacijos pozicija nesikeičia – jie posėdžiuose ir toliau nedalyvaus. Be to, pabrėžė ji, jau ruošiamasi burti atskirą ekspertų darbo grupę, kuri paruoštų savąjį įstatymo projekto variantą.
ELTA primena, kad gruodį valdantieji siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus tvarkos.
Opozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų, pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Kultūros komiteto vadovo Kęstučio Vilkausko sveikatai, projekto priėmimas neįvyko.
Be to, gruodį vykusiame šalies vadovo, Seimo pirmininko bei parlamentinių frakcijų lyderių susitikime sutarta pristabdyti visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisų svarstymą skubos tvarka. Nuspręsta suburti parlamentines frakcijas bei žiniasklaidos organizacijas atstovaujančią darbo grupę, kuri turės patobulinti valdančiųjų siūlomą įstatymo variantą. Tai tikimąsi padaryti iki vasario 14 d.
Pirminiame valdančiųjų projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimo dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei 1/2 tarybos narių, t. y., bent 7 iš 12.
Projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės bei dalies tarptautinių organizacijų kritikos – prie Seimo vyko protestai, platinta peticija. Žiniasklaidos atstovai ragino valdančiuosius atmesti siūlomas pataisas.
