Daugeliui vis dar atrodo, kad didžiausia investicija yra pats būsto įsigijimas. Tačiau interjero dizainerė Jovita Bingelytė primena, kad tai tik pusė darbo. Tikroji vertė sukuriama planuojant vidaus apdailą ir techninius sprendimus – juos vėliau pakeisti brangu, be to, nekokybiškos sistemos gali sukelti netikėtų išlaidų ateityje.
Pasak interjero dizainerės ir nekilnojamojo turto projektų vystytojos, būstas didmiesčiuose išlieka viena stabiliausių ir žmonėms lengviausiai suprantamų investicijų. Laikui bėgant jo vertė dažniausiai išlieka tokia pati arba auga, tačiau tik tuo atveju, jei būstas įrengtas kokybiškai.
„Interjero detalės gali keistis, tačiau techninis pagrindas turi tarnauti dešimtmečius. Todėl riboto biudžeto atveju pirmiausia verta investuoti į tai, ko vėliau nepakeisi be kapitalinio remonto: elektros instaliaciją, vėdinimą, šildymo sistemą ir patikimą buitinę techniką“, – pabrėžia J. Bingelytė.
Išmanūs įrenginiai tampa naujuoju būsto standartu
Technologijų naujovės aiškiai rodo kryptį – dirbtinis intelektas jau nebėra egzotika. Jis tampa standartine šiuolaikinio būsto dalimi, padedančia palaikyti ilgalaikę turto vertę ir kasdien mėgautis patogumu.
Šiandien „geras namų pagrindas“ apima ne tik kokybiškas inžinerines sistemas ar ilgaamžes medžiagas, bet ir išmaniąsias valdymo technologijas. Nuotoliniu būdu reguliuojamas apšvietimas, šildymas ar energijos vartojimas nebevertinami kaip prabanga – tai funkcijos, suteikiančios realią galimybę mažinti sąskaitas.
Buitinės technikos gamintojai taip pat nuolat kelia kartelę. Naujos kartos buitinė technika, paremta dirbtinio intelekto funkcijomis, kuriama ne vien tam, kad stebintų ar darytų įspūdį, bet pirmiausia tam, kad spręstų kasdienius, daugeliui pažįstamus buitinius nepatogumus.
„Vietoje atskirų, tarpusavyje „nesusikalbančių“ įrenginių kuriame bendrą ekosistemą. Joje skalbimo, vėdinimo ar kiti įrenginiai gali mokytis iš vartotojo įpročių ir keistis informacija tarpusavyje“, – sako Eglė Tamelytė, buitinės technikos gamintojo komunikacijos vadovė Lietuvoje.
Dirbtinis intelektas padeda taupyti laiką, energiją ir nervus
Didžiausia dirbtinio intelekto vertė atsiskleidžia tuomet, kai technologijos geba veikti savarankiškai ir priima sprendimus už žmogų. Tokie sprendimai ne tik sumažina buitinių darbų kiekį, bet ir padeda taupyti energiją bei kitus resursus.
Pavyzdžiui, naujos kartos skalbyklė–džiovyklė su dirbtinio intelekto funkcijomis pati atpažįsta audinio tipą ir nešvarumo lygį, todėl automatiškai parenka tinkamiausią skalbimo ciklą. Tai padeda sutaupyti vandens ir energijos, taip pat išvengti situacijų, kai dėl netinkamų nustatymų nukenčia drabužių kokybė.
Panašiu principu veikia ir šiuolaikiniai oro vėdinimo sprendimai. Išmanus kondicionierius gali reaguoti į žmogaus buvimą patalpoje, judesį ir oro kokybę, todėl tiksliai nukreipia oro srautą taip, kad nekeltų diskomforto ir tuo pačiu nešvaistytų energijos, kai patalpoje nieko nėra. Taip pasiekiama optimali temperatūra be papildomų pastangų ar nuolatinio rankinio reguliavimo.
Vis sparčiau populiarėja ir savarankiškai veikiančios švaros technologijos. Išmanus robotas siurblys, gebantis atpažinti skirtingus paviršius, pastebėti net išsiliejusius skysčius ir pagal situaciją parinkti tinkamiausius valymo nustatymus, leidžia palaikyti švarą namuose net tada, kai gyventojų nėra, o žmogaus įsikišimo praktiškai nereikia.
Ne mada, o investicija į gyvenimo kokybę
Nors išmaniosios ekosistemos iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kaip didesnė investicija, specialistai pabrėžia, kad jos atsiperka keleriopai. Energijos kainos ir toliau auga, o komfortas tampa vis svarbesne kasdienio gyvenimo dalimi.
„Ateityje žmonės vertins ne tik tai, kaip namai atrodo nuotraukose, bet ir tai, kaip jie veikia kiekvieną dieną. Tylus įrenginių darbas, mažesnės sąskaitos ir patogumas taps tikruoju namų kokybės matu“, – apibendrina J. Bingelytė.
