Laikas.ltLaikas.lt
  • Naujausios
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Žmonės
  • Gyvenimas
  • Maistas
  • Auto
  • Horoskopai
  • Pramogos
Paieška
Naujienos
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Gyvenimas
  • Mokslas
  • Technologijos
  • Automobiliai
Gyvenimas
  • Mada
  • Maistas
  • Namai
  • Sodas ir daržas
  • Sveikata ir grožis
  • Žmonės
Daugiau
  • Horoskopai
  • Receptai
  • Pramogos
  • Kinas
  • Menas
  • Renginiai
Redakcija
  • Apie mus
  • Autoriai
  • Privatumo politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Laikas.ltLaikas.lt
  • Naujausios
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Žmonės
  • Gyvenimas
  • Maistas
  • Auto
  • Horoskopai
  • Pramogos
Paieška
  • Naujienos
    • Naujausios
    • Pasaulis
    • Lietuva
    • Mokslas
    • Automobiliai
    • Technologijos
  • Gyvenimas
    • Mada
    • Maistas
    • Namai
    • Sodas ir daržas
    • Sveikata ir grožis
    • Žmonės
  • Įdomybės
    • Horoskopai
    • Receptai
  • Pramogos
    • Kinas
    • Menas
    • Renginiai
    • Eurovizija 2026
  • Redakcija
    • Apie mus
    • Autoriai
    • Privatumo ir slapukų politika
    • Redakcijos politika
    • Kontaktai
Sekite mus
Pradinis puslapis » Įveikus tūkstančius kilometrų, migruojančių paukščių tykoja didžiausias priešas – žmogus
Įdomybės

Įveikus tūkstančius kilometrų, migruojančių paukščių tykoja didžiausias priešas – žmogus

Paskelbė Redakcija
2013-07-02, 10:27
Komentarų: 0
Dalintis
4 min. skaitymo
Įveikus tūkstančius kilometrų

Laikas.lt

Turbūt kiekvienoje mūsų krašto sodyboje gandras – laukiamas svečias. Jis, kaip ir kiekvienas kitas į šiltuosius kraštus migruojantis mūsų kraštų paukštis, laukiamas ir Egipte, Albanijoje, Bulgarijoje, Italijoje… Tiesa, ne tam, kad būtų gėrimasi jų giesme ar grožiu. Paukščiai čia tampa grobiu, medžiojamu dėl maisto, pelno, varžybų ar pramogos. Blogiausia, jog tokia medžioklė, kuomet be atodairos kasmet nužudoma šimtai milijonų paukščių, turi ypač didelį poveikį jų rūšims.

„Viduržemio jūros regiono gyventojai šaudo gerves, gandrus ir didelius plėšriuosius paukščius, kurių išsaugojimo projektams šiauriau esančių šalių vyriausybės skiria milijonus eurų. Paukščių populiacijos sparčiai mažėja visoje Europoje, o viena priežasčių – jų žudynės Viduržemio jūros regione“, – rašoma žurnalo „National Geographic Lietuva“ liepos mėnesio numeryje.

Pasak žurnalo straipsnio autoriaus, vieno ryškiausių jaunosios kartos JAV rašytojų, Jonathano Franzeno, liūdniausiai pagarsėję Italijos medžiotojai ir brakonieriai: didžiąją metų dalį Italijos kaimiškų vietovių miškuose ir šlapynėse pyška šūviai ir taukši paukščių giesmininkų spąstai. Gardų maistą mėgstantys prancūzai ir toliau neteisėtai valgo sodines startas, o į išskirtinai ilgą Prancūzijos medžiojamų paukščių sąrašą įtraukta daug nykstančių pakrantės paukščių rūšių. Kai kuriose Ispanijos dalyse vis dar labai paplitęs giesmininkų gaudymas spąstais; stokodami vietinio grobio, nepatenkinti Maltos medžiotojai poškina į migruojančius plėšriuosius paukščius danguje; pažeisdami teisės aktus, kipriečiai pramoniniu mastu gaudo ir pilna burna valgo devynbalses.

2012 metų vasaris Rytų Europoje buvo šalčiausias per 50 metų. Vengdamos šalčio, paprastai Dunojaus slėnyje žiemojančios žąsys patraukė piečiau ir maždaug 50 tūkst. alkanų ir išvargusių paukščių nutūpė Albanijos lygumose. „Visos ligi vienos buvo išžudytos. Vyrai jas išguldė šratiniais šautuvais ir senais rusiškai Kalašnikovais, o moterys ir vaikai negyvus paukščius nugabeno į miestus parduoti restoranams. Daugelį tų žąsų buvo sužiedavę šiauriau esančių šalių ornitologai; vienas medžiotojas man pasakojo matęs žiedą iš Grenlandijos“, – rašo J. Franzenas.

Albanijoje net ir saugomose teritorijose, net ir pasibaigus medžioklės laikui knibždėte knibžda italų medžiotojų. Negana to, kad tiesiogiai pridaro labai daug žalos, iš Italijos atvykę turistai medžiotojai Albanijoje įtvirtino ne tik beatodairiško žudymo principą, bet ir naujus jo įgyvendinimo būdus, pavyzdžiui, katastrofiškai veiksmingą paukščius priviliojančių garso įrašų leidimą.

„Prieš išvykdamas iš Egipto, kelias dienas praleidau dykumoje su beduinais sakalų gaudytojais. Gaudant sakalus žiauriai naudojama daug mažesnių paukščių. Prie smėlyje stirksančių kuoliukų pririšti karveliai paliekami saulėkaitoje, kad priviliotų plėšriuosius paukščius; karveliai ir putpelės aprišami diržais, padengtais daugybe mažų nailoninių kilpelių, į kurias gali įsipainioti tauriųjų sakalų ar sakalų keleivių kojos; mažesniems sakalams, pavyzdžiui, viduržeminiams sakalams ar pelėsakaliams, aklinai užsiuvami akių vokai ir prie kojos pririšamas sunkus kilpelėmis padengtas jaukas“, – sakalų medžioklės detales atskleidžia „National Geographic Lietuva“ autorius. 

Žvelgiant į Šiaurės Rytų Afriką, joje esama senos, tvirtos ir nepertraukiamos tradicijos gaudyti įvairaus dydžio migruojančius paukščius. Kol paukščiai buvo medžioti tradiciniais būdais (rankomis megztais tinklais, klijais išteptomis lazdomis ar nedideliais nendriniais žabangais, o keliauta kupranugariais), grėsmės migruojančių paukščių populiacijoms nekildavo. Dabar dėl naujų technologijų ir keliavimo džipais, o ne kupranugariais laimikis gerokai padidėjo, o tradicija nepasikeitė.

„Nors visi mano sutikti egiptiečiai medžiotojai pripažino, kad per pastaruosius kelerius metus migruojančių paukščių mažėja, tik keli jų sutiko, kad viena iš priežasčių gali būti pernelyg intensyvi medžioklė. Kai kurie šauliai kaltę verčia klimato kaitai, taip pat itin populiari teorija, kad paukščiai baidosi pakrantėje gausėjančių elektros šviesų“, – rašo J. Franzenas.

Europos Sąjungos šalyse esama bent teorinių migruojančių paukščių žudymo apribojimų, tačiau ES nepriklausančiose Viduržemio jūros regiono šalyse migruojančių paukščių padėtis nė kiek negerėja. Kai kuriose šalyse ji netgi tampa gerokai prastesnė.

Plačiau apie migruojančių paukščių medžioklę, jos būdus, tradicijas ir pasekmes rašoma žurnalo „National Geographic Lietuva“ liepos mėnesio numeryje.

Temos:GeografijaMigruojantys paukščiaiNacionalinė geografijaPaukščiaiPaukščių migracija
Kaip vertinate šį įrašą?
Nuostabus!0
Prajuokino0
Nustebino0
Nuvylė0
Sunervino!0
PaskelbėRedakcija
Laikas.lt - įdomus ir gyvas portalas kiekvienam. Mūsų tikslas savo skaitytojams teikti išskirtines naujienas iš viso pasaulio. Čia rasite daugybę patarimų, istorijų bei puikių ir daugelio pamėgtų receptų. Lai kiekviena diena su mumis prasideda iš naujo!
Komentarų: 0

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojame perskaityti

Horoskopai

Dienos horoskopas trečiadieniui: Visata pagaliau atneš aiškumą ir pakreips gyvenimą tinkama linkme

Jolanta Tomkutė
2026-02-03
Stacks of coins increasing in height from left to right.
Pasaulis

Įspūdingi rezultatai: „Storent Holding“ per metus reikšmingai padidino pajamas

Povilas Meškonis
2026-02-03
town on hill covered with snow
Pasaulis

Grenlandija tampa geopolitikos centru: kodėl pasaulis taip susidomėjo šia milžiniška ledo sala?

Karolis Vaickus
2026-02-03
photo of underwater
Pasaulis

Povandeninė misija Ramiajame vandenyne: mokslininkai netikėtai atrado visiškai nežinomą pasaulį

Karolis Vaickus
2026-02-03
a black and white photo of a human skull
Mokslas

Retas genetinis atvejis ir kovos žaizdos: viduramžių riterio kaukolė pribloškė mokslininkus

Karolis Vaickus
2026-02-03
A woman in traditional attire praying at a Tibetan Buddhist stupa in a bustling street.
Pasaulis

Dvasinis lyderis „Grammy“ scenoje: už ką jis pelnė prestižinį apdovanojimą?

Karolis Vaickus
2026-02-03

Laikas.lt – įdomus ir gyvas portalas, skirtas visiems, mėgstantiems patikimą informaciją ir naudingus patarimus, paversiančius kasdienį gyvenimą lengvesniu. Skaitykite ir mėgaukitės!

TIPRO, UAB
Kalvarijų g. 99A-33, LT-08219 Vilnius
Tel.: +370 606 17737
El. paštas: [email protected]

Mūsų populiariausios

  • Namai
  • Sveikata ir grožis
  • Receptai
  • Mokslas
  • Pramogos

Taip pat skaitykite

  • Automobiliai
  • Horoskopai
  • Lietuva
  • Maistas
  • Patarimai

Redakcija

  • Apie mus
  • Autoriai
  • Privatumo politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Laikas.ltLaikas.lt
@ 2026 Visos teisės saugomos
  • Titulinis
  • Privatumo ir slapukų politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Welcome Back!

Sign in to your account

Username or Email Address
Password

Lost your password?