Tokijo Ueno zoologijos sode – ašaros, ilgos eilės ir virš galvų iškelti telefonai. Sekmadienį tūkstančiai japonų atėjo atsisveikinti su milžiniškomis pandamis Šiao Šiao ir Lei Lei – paskutinėmis šios rūšies atstovėmis Japonijoje. Jau antradienį gyvūnai bus išsiųsti į Kiniją, kuriai jie teisiškai priklauso, praneša BBC.
Pandos į Kiniją turėjo išvykti ne vėliau kaip vasario 20 dieną, tačiau Kinijos valdžia pareikalavo jas išsiųsti anksčiau. Tai įvyko netrukus po Japonijos premjero pasisakymo dėl situacijos Taivane.
Eilė prie pandų voljero driekėsi kelias valandas. Daugeliui žmonių šis atsisveikinimas tapo asmenine drama: pandos gimė Japonijoje 2021 metais ir per trumpą laiką tapo vienu svarbiausių Tokijo simbolių. Tačiau pagal vadinamąją „pandų diplomatiją“ visos milžiniškos pandos ir jų palikuonys išlieka Kinijos Liaudies Respublikos nuosavybe.
Kinija naudoja pandas kaip švelniosios galios (soft power) instrumentą nuo XX a. šeštojo dešimtmečio. Formaliu požiūriu tai – nuoma: priimančioji šalis kasmet sumoka apie vieną milijoną JAV dolerių už pandų porą, taip pat apmoka visas jų išlaikymo ir tyrimų išlaidas. Vis dėlto Pekinas pasilieka teisę bet kada pareikalauti pandas grąžinti – būtent tai ir vyksta dabar.
Japonijos valdžia bandė susitarti, kad išvykstančias pandas pakeistų nauji gyvūnai, tačiau Kinija leido suprasti, jog tokių planų neturi. Dėl to pirmą kartą per daugiau kaip 50 metų Japonija lieka be pandų – gyvūnų, kurie šalyje atsirado 1972 metais, iškart po to, kai buvo normalizuoti diplomatiniai santykiai tarp Tokijo ir Pekino.
Šio sprendimo kontekstas gerokai peržengia zoologijos ribas. Santykiai tarp dviejų šalių pastebimai pablogėjo paaštrėjus ginčams dėl Taivano, kurį Kinija laiko savo teritorija. Įtampa dar labiau išaugo po kai kurių Japonijos politikų pareiškimų apie galimą karinį įsikišimą, jei kiltų konfliktas dėl šios salos. Atsakydamas Pekinas apribojo turizmą, sustabdė japoniškų jūros gėrybių importą ir sugriežtino atskirų strateginių prekių eksportą.
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad pandų susigrąžinimas – retas, bet labai iškalbingas žingsnis. Jis pabrėžia, jog „pandų diplomatija“ veikia abiem kryptimis: pandos yra ne tik draugystės dovana, bet ir signalas apie santykių atšalimą. Panašių sprendimų jau būta ir kitų šalių atžvilgiu, kai keitėsi politinis klimatas.
Po skrydžio į Kiniją Šiao Šiao ir Lei Lei bus laikomos karantine, o vėliau perkeltos į milžiniškų pandų išsaugojimo ir tyrimų centrą Sičuano provincijoje, kur jau gyvena jų sesuo Sian Sian. Japonijai šis atsisveikinimas reiškia ne tik tuščius voljerus, bet ir visos epochos pabaigą – laikų, kai diplomatija galėjo būti pūkuota ir be žodžių.
