Skrandžio vėžys dažnai prasideda be ryškių požymių. Daugelis simptomų primena paprastas kasdienes problemas, tokias kaip virškinimo sutrikimai, stresas ar netinkama mityba. Bėda ta, kad kai liga pradeda reikštis aiškiau, dažnai būna jau per vėlu efektyviam gydymui.
Vis dėlto ankstyvas aptikimas – reali galimybė išgelbėti gyvybę. Kokių ženklų nereikėtų ignoruoti? Kaip atliekama diagnostika, jei įtariamas būtent skrandžio vėžys? Ir ką šiandien siūlo medicina kovojant su šia liga?
Yra tam tikrų veiksnių, kurių žmogus pakeisti negali, pavyzdžiui, lytis, nes vyrams ši liga diagnozuojama dažniau, amžius ar paveldimi genetiniai sindromai. Tačiau nemažą dalį rizikos lemia ir gyvenimo būdas.
Tam įtakos turi tokie veiksniai kaip per didelis druskos vartojimas, retas šviežių vaisių ir daržovių įtraukimas į mitybą, rūkymas, kuris beveik padvigubina riziką susirgti.
Pagrindiniu kaltininku dažnai laikoma „Helicobacter pylori“ bakterija, kuri gali tyliai pažeisti skrandžio gleivinę, sukelti lėtinius uždegimus, kurie vėliau gali peraugti į vėžinius pakitimus. Taip pat pavojų kelia ir tam tikros profesijos, pavyzdžiui, darbas chemijos, gumos ar metalo apdirbimo srityse.
Simptomai, kurių negalima ignoruoti
Skrandžio vėžys klastingas tuo, kad dažnai nesukelia jokių aiškių simptomų iki vėlyvos stadijos. Dažniausi ankstyvi signalai – virškinimo problemos, skausmas ar nemalonūs pojūčiai pilve, apetito praradimas, ankstyvas sotumo jausmas.
Vėliau gali atsirasti svorio kritimas, pykinimas, bendras silpnumas. Ligai progresuojant, gali išsivystyti ir metastazės į kepenis, plaučius ar kaulus. Kai kuriais atvejais moterims gali būti pažeisti ir kiaušidės, susiformuojant vadinamajam Krukenbergo augliui.
Kaip nustatoma diagnozė?
Svarbiausias diagnostikos įrankis – gastroskopija. Ji leidžia tiesiogiai apžiūrėti skrandžio vidų ir paimti audinių mėginius iš įtartinų vietų.
Papildomai gali būti atliekami ultragarsiniai, kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso ar PET tyrimai.
Kraujo tyrimuose vertinami navikiniai žymenys, tokie kaip CEA ir CA 19-9, tačiau jie nėra specifiški ir netinkami vien diagnozei patvirtinti, veikiau naudojami gydymo eigai stebėti.
Kokios yra gydymo galimybės?
Chirurginis gydymas vis dar vienintelė galimybė visiškai pasveikti, jei navikas aptinkamas pakankamai anksti. Tokiu atveju pašalinamas ne tik auglys, bet ir visas skrandis ar jo dalis su aplinkiniais limfmazgiais.
Deja, dažniausiai pacientai pas gydytojus kreipiasi per vėlai, tada padėti gali tik paliatyvios priemonės – chemoterapija, radioterapija arba simptomus lengvinančios operacijos.
Tiems, kurių navikai turi specifinių genetinių žymenų, gali būti taikoma taikinių terapija ar imunoterapija, ši sritis sparčiai plečiasi ir žada vis daugiau galimybių.
Kokios yra prognozės?
Nors naujos terapijos padeda pagerinti gyvenimo kokybę ir kartais net prailginti gyvenimo trukmę, bendras išgyvenamumo lygis išlieka žemas, pažengusiose stadijose penkerių metų išgyvenamumo rodikliai siekia tik apie 5–10 proc.
Visgi tyrimai dėl cirkuliuojančių kraujyje navikinių žymenų bei dirbtinio intelekto diegimo į ankstyvos diagnostikos sistemas leidžia tikėtis, kad ateityje skrandžio vėžys galės būti nustatomas anksčiau, o tai reikš daugiau išgelbėtų gyvybių.
