Praėjusių metų pabaigoje LR Statistikos departamento paskelbta informacija apie Lietuvos gyventojų išsilavinimą 2009 metais pritildė skeptikų kalbas apie jaunimo neišprusimą ir net jaunosios kartos degradaciją – gyventojų užimtumo statistinio tyrimo duomenimis Lietuvos gyventojų išsilavinimo lygis buvo vienas aukščiausių Europos Sąjungoje.
Tačiau ar tikrai didelis amžiaus intervalas tyrime nepaslėpė jaunosios Lietuvos kartos išsilavinimo spragų ir tikrai leidžia manyti, kad šiandieninis jaunimas – švyturys Lietuvos ateičiai?
Plačios amžiaus žirklės – puikūs rezultatai
Statistikos departamento paskelbtame tyrime pateikiama informacija apie 25 – 64 metų amžiaus Lietuvos gyventojus, iš kurių net 91,3 proc. turi vidurinį ir aukštesnį už vidurinį išsilavinimą ( iš jų 1000 gyventojų tenka 255 turintys aukštąjį išsilavinimą). Toks aukštas šalies gyventojų išsilavinimo lygis buvo fiksuotas pirmą kartą per pastarąjį dešimtmetį. Tai reiškia, jog Lietuva gyventojų išsilavinimo rodikliais aplenkė Slovakiją, Estiją ir net Norvegiją.
Verta atkreipti dėmesį į tai, kad amžiaus intervalas – ypač didelis ir neapimantis dalies pilnamečių (18 – 24 m.). Kitaip tariant, aukštas išsilavinimo lygio rodiklis byloja tik apie išsilavinimą įgijusias ir jau susiformavusias asmenybes.
Kitas svarbus niuansas – Statistikos departamento pateikiamos išvados apie gyventojų išsilavinimą kalba ne apie žinias ar pasiekimus (profesinius laimėjimus), kas vargiai išmatuojama, tačiau apibendrina tik formaliai išsilavinimą įsijusiųjų kiekį. Verta pastebėti, kad paraleliai statistikai apie aukštą gyventojų išsilavinimo lygį kalbama ir apie universitetų siūlomų studijų ginčytiną kokybę bei suteikiamas žinias. Tad ko vertos kalbos apie jaunimo degradaciją?
Nepilnamečių išsilavinimas prastas?
Prieš metus vykdytas Tarptautinis penkiolikmečių tyrimas atskleidė, kad Lietuvos rodikliai – itin prasti: matematikos, skaitymo ir gamtamokslinio raštingumo Lietuvos penkiolikmečių rodikliai ženkliai prastesni nei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos vidurkis. LR Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, žurnalistams pristatydamas tyrimo rezultatus, pažymėjo, kad jie nėra geri ir jis tą pripažįstąs.
Apie aukštam Lietuvos gyventojų išsilavinimo lygiui priešingą nepilnamečių padėtį liudija ir nepilnamečių nusikalstamos veikos rodikliai.
2009 m. Vidaus reikalų ministerija informavo, jog nepilnamečiai įtariami (kaltinami) padarę 10,9 proc. visų ištirtų nusikalstamų veikų. Kitaip tariant, kas dešimtoje nusikalstamoje veikoje įtariamas (kaltinamas) nepilnametis.
Nusikalstamų veikų padarymu įtariamų (kaltinamų) nepilnamečių užimtumas pasiskirstė netolygiai: 71,2 proc. jų mokėsi, 1,1 proc. – dirbo, o net kas ketvirtas – nesimokė ir nedirbo.
Jaunimo degradacija
Skeptikų kalbas apie jaunimo degradaciją masina ne tik prastesni statistiniai duomenys ar tyrimų rezultatai, tačiau ir tokios jaunimo realijos kaip svaigalų vartojimas, silpnas savęs lavinimas, didelė apatija, negebėjimas kritiškai mąstyti ir filtruoti informacijos, prastas informacijos apie naująsias technologijas suvokimas ir nepamatuotas noras jomis naudotis.
Žinoma, kalbant apie jaunimo degradaciją, negalima absoliutinti ir visos jaunosios kartos vertinti pagal vieną kurpalių, tačiau jaunimo gebėjimų prastėjimo tendencija gana ryški. Prie šio reiškinio aktyviai prisideda visos medijos.
Prieš metus audito ir verslo konsultacijų kompanijos „Deloitte“ tyrimai, atlikti Vokietijoje, Britanijoje, Brazilijoje, Japonijoje ir JAV, atskleidė, kad jauni žmonės didžiąją dalį laiko, praleisto prie kompiuterio, skiria kompiuteriniams žaidimams, virtualiam bendravimui, filmų ir muzikos siuntimuisi arba pramoginio turinio informacijos paieškai. Televizija – ne mažiau galios jaunimui turinti medija. Ir nors Lietuvoje atitinkamo pobūdžio tyrimai nėra atlikti, spėjama, kad Lietuvos jaunimas prie kompiuterio praleistą laiką pramogoms paskirsto gana panašiai – tuo neabejotinai pasinaudoja, pavyzdžiui, internetinė žiniasklaida, o televizija nepamiršta atsižvelgti į jaunosios kartos poreikius ir nuosekliai juos tenkina. Tai gali būti vienas iš atsakymų, kodėl dalis internetinės žiniasklaidos orientuojasi į pramoginio turinio informaciją ir nevengia bulvarinio turinio.
Kita vertus, sudaromas „uždaras ratas“, kuomet jaunimo dėmesio siekiančios medijos rengia supaprastintos, „blizgios“ informacijos srautus, o prie jos prijaukinta jaunoji karta pati ima reikalauti ne kokybės ar kritinės medžiagos, bet kuo didesnį pramoginį užtaisą turinčių banalių žinučių. Jei tai – vienas iš jaunimo degradacijos požymių, net prasti nepilnamečių mokymosi rezultatai ar gana didelis jaunosios kartos nusikalstamumo lygis taip akivaizdžiai neatskleidžia degradacijos masto, kaip tai pademonstruoja banalių medijų pasiūla ir paklausa.
