Laikas.lt
S. Sirutavičiaus nuotr.
Pirmoji šio sezono premjera, į kurią Valstybinis jaunimo teatras žiūrovus pakvies jau š. m. rugsėjo 20–21 dienomis, bus čekų dramaturgo Petro Zelenkos pjesės „Nykstančios rūšys“ pastatymas (iš čekų kalbos vertė Andrius Jevsejevas). Perkelti šį kūrinį į teatro sceną ėmėsi režisierius Rolandas Augustinas Atkočiūnas, subūręs gausią ir stiprią Jaunimo teatro aktorių komandą. Premjeriniame spektaklyje vaidins: Aleksas Kazanavičius, Neringa Varnelytė, Aušra Pukelytė, Rasa Marazaitė, Sergejus Ivanovas, Nerijus Gadliauskas, Saulius Sipaitis,Vidas Petkevičius ir kiti. Spektaklio scenografas – Marijus Jacovskis, kostiumų dailininkė – Jolanta Rimkutė, kompozitorius – Martynas Bialobžeskis, videodizaineris – Šarūnas Mikulskis.
Režisierius R. A. Atkočiūnas jau seniai siūlė Jaunimo teatrui atkreipti dėmesį į tai, ką kuria garsus čekų dramaturgas, kino ir teatro režisierius Petr Zelenka. Šiam menininkui sėkminga pradžia kino pasaulyje pelnė ne vieną apdovanojimą. Jo filmas „Karamazovai“ 2008 m. nominuotas „Oskarui“ geriausių užsienio filmų kategorijoje. 2001 m. Prahos Dejvicke teatre P. Zelenka debiutavo kaip dramaturgas ir teatro režisierius. Rezultatas pranoko lūkesčius – „Paprastos beprotybės istorija“ buvo pripažinta geriausia metų pjese.
2011 metų pjesė „Nykstančios rūšys“ buvo pastatyta Nacionaliniame Prahos teatre ir visai netrukus, suvaidinus 50-tajį spektaklį baigs savo gyvavimą Čekijoje. Dramaturgas džiaugėsi, kad kaip tik šiuo metu ruošiamasi jos premjerai Vilniuje ir žada kitais metais aplankyti Jaunimo teatrą.
„Nykstančios rūšys“ – tai pjesė, kurioje kalbama apie žmonių santykius, žmogiškumą ir pasirinkimą tarp to, kas naudinga, ir to, kas teisinga; tarp tikrų draugų ir apsimetėlių; tarp naudos ir ištikimybės savo principams bei vertybėms; galiausiai čia kalbama apie pasirinkimą eiti kartu su mase arba išlikti tos nykstančios rūšies atstovu – savotiška salamandra, kai tavo likimas priklauso nuo gebėjimo prisitaikyti prie pasikeitusių gyvenimo sąlygų ir nuo sėkmės ar laimės savo kelyje sutikti daugiau tokių žmonių, kurie įžvelgs tavo išskirtinumą ir laikys jį vertybe, o ne trūkumu.
Istorija pasakoja apie fotografą Džeremį, kuris sulaukia naujai įkurtos reklamos agentūros Pitch Productions pasiūlymo bendradarbiauti, rašant scenarijų tarptautinės farmacijos įmonės Delete kuriamų naujų vaistų reklamos kampanijai. Iš pradžių jis abejoja, tačiau galiausiai priima šį pelningą, nors ir nemielą, pasiūlymą, kad galėtų padėti žmonos tėvui, sergančiam Alzheimerio liga. Paaiškėja, kad naujasis reklamuojamas vaistas turi prastą reputaciją ir kelia įtarimų dėl pavojingų šalutinių poveikių, galinčių sukelti tam tikras smegenų ligas, įskaitant ir Alzheimerio ligą. Džeremis tuo susidomi ir pradeda tyrimą. Prasideda kovos su farmacijos korporacija kampanija.
P. Zelenka prisipažįsta, kad jo pjesės ir scenarijai visada turi realios istorijos pagrindą. Pastaruoju metu pats dramaturgas sulaukdavo itin daug komercinių darbo pasiūlymų, bet per dvidešimt kūrybos metų sutiko dalyvauti tik viename iš jų. Nuo to laiko reklamos vadybininkų skambučiai tapo autoriaus kasdienybe. „Man pasidarė įdomu, kas gi čia vyksta, tad nusprendžiau pasidomėti savo šalyje esančiomis reklamos verslo struktūromis, – sako P. Zelenka. – Pamačiau, kad visi šitie „pasiūlymai“ yra pagalbos šauksmas. Tie žmonės norėjo ne mane įdarbinti, bet patys gauti darbo. Jie manė, kad jeigu aš sutiksiu, jie turės daugiau šansų pasirašyti kontraktą su stambiais užsakovais. Taip gimė idėja sukurti pjesę apie bedarbius žmones, bedarbėse kompanijose “.
Bet ne naujoji vadybininkų kartą čia svarbiausia. Pasak spektaklio režisieriaus R. A. Atkočiūno, pjesėje ryškios ir kitos temos. „Menininkas – tai tik profesija, pašaukimas. Labiau aktualu yra pats žmogus, jo charakteris, kuris atsiskleidžia, kai papuolama į tam tikras aplinkybes, – teigia režisierius. – Iš esmės tai yra meilės ir draugystės istorija. Du draugai susitinka po trisdešimties metų. Tik vienas stovi kalno viršūnėje, o kitas – kažkur lygumoje. Skamba trivialiai, bet kai ta istorija tęsiasi nuo mokyklinio suolo, pasidaro labai įdomu“.
