Laikas.lt
Vytauto Didžiojo universiteto Naujųjų medijų meno 4 kurso studentas Mindaugas Banys visai neseniai prabilo, jog ruošiasi kurti ketvirtąjį trumpametražį filmą. Iš Raseinių rajono kilęs vaikinas pasiryžo sukurti juostą apie vyro meilę moteriai. Tiksliau, apie meilę, kuri kankina, įsimylėjėlį paversdama nevaldomu ligoniu.
Vaikinas, apie save dažniau prabylantis ne žodžiais, o darbais, per trejus studijų metus sukūrė tris trumpametražius kino filmus:„Netyčinis”, „Geras pažįstamas” ir „Jis ir jo kasdienybė”. Paskutiniame studento kurtame filme „Netyčinis“ pasirodė ir Lietuvos jaunimui puikiai žinomas reperis Alekna. Bet tai, kas buvo jau praeityje, dabar jaunasis režisierius kalba apie naują filmą pirminiu pavadinimu „Poetas“.
Mindaugo teigimu, trumpametražiame filme poetu taps kasdienybėje ir rutinoje skendintis žmogus, kuriam eilės gimsta tuomet, kai pajunta skausmą, kurį sukėlė meilė.
Kodėl sugalvojai kurti trumpametražį filmą būtent apie meilę? Ir dar tokiu svajingu pavadinimu „Poetas”?
Kol esu studentas, kurdamas noriu išmėginti save kiek įmanoma įvairesnėse tematikose. Paskutinis mano trumpametražis filmas „Netyčinis“ buvo apie smurtą ir moralę. Norėdamas išmėginti kažką naujo, nusprendžiau pasukti meilės keliu.
Nemanai, kad kurdamas tokį filmą rizikuoji? Dažnai filmai apie meilę būna banalūs…
Taip, manau. Vien žodis „meilė“ yra banalus, kaip ir jos pačios pateikimas daugelyje filmų, romanų, ant atviručių. Tačiau ketvirtame filme šiam išsireiškimui stengiuosi suteikti skirtingą, gana analitišką reikšmę. Nesu didelis romantinių filmų gerbėjas, todėl šį procesą priimu kaip iššūkį ir tikiuosi, kad galutinis rezultatas bus įdomus ne tik man, bet ir žiūrovams.
Ar poetas, filmo mintis ir siužetas tau artimi? Galbūt panašią meilę ir pats patyrei?
Esu žmogus, kuris myli tai, ką daro, ir daro tai, ką myli, o kai myli, tu patiri visko, net ir nusivylimą. Meluočiau, jeigu sakyčiau, kad meilės mano gyvenime nėra. Šiai istorijai įtakos turėjo daugybė išgyvenimų, tačiau tikrai su jais nesusigyvenu taip, kaip pagrindinis filmo personažas, todėl nedrįstu jo pavadinti savuoju alter ego. Žinoma, kai kuri istorija, visuomet remiesi patirtimi ar nugirstais pasakojimais, tačiau taip pat leidi savo veikėjams daryti dalykus, kurie tau pačiam gali atrodyti svetimi.
Koks yra pagrindinis filmo herojus tavo akimis? Rodosi, jis niekuo neišsiskiria iš kitų…
Aš nemėgstu kažko apibūdinti kaip eilinio ar neišsiskiriančio, ypač savo kuriamų personažų, tačiau kalbant apibendrintai, pagrindinis filmo herojus toks ir yra. Jis nėra ištroškęs gyvenimo, naujų patirčių ar išgyvenimų. Jį pakeitė tik pažintis su mergina, kuri privertė į viską pažiūrėti kitaip. Staiga Artūras (pagr. filmo herojus – aut. past.) tapo kita asmenybe, jis jautė neapsakomą malonumą ir pasitenkinimą užsiimdamas anksčiau jo nedominusia veikla vien dėl to, kad šalia buvo žmogus, kurį jis „myli“. Deja, Violeta (pagr. filmo herojė – aut. past.) suprato jam nejaučianti to paties ir paliko Artūrą vieną. Ši meilė ir neviltis, susipynusios tarpusavyje, pagimdo eiles ir kūrybą jo gyvenime.
Galbūt pagrindinio herojaus jausmais visame filme bus žaidžiama, kai kurios scenos bus netikėtos?
Žinoma. Filme apie meilę privaloma žaisti jausmais. Mano nuomone, tai nuostabiausias ir tauriausias jausmas, kurį gali patirti žmogus. Šiuo atveju, filmas sukasi apie meilės šalutinį efektą. Filme klausiame, ar meilė tai liga? O įsimylėjėlis loginis? Juk sergantis, ypač psichikos sutrikimais, žmogus kartais nesuvokia, kas su juo vyksta, kodėl tai vyksta, kaip liga daro įtaką jo veiksmams. Tas pats ir su įsimylėjusiuoju. Visi netikėtumai ir gimsta iš to. Nežinau, kiek tai yra netikėta stebinčiam visą procesą žiūrovui, tačiau svarbiausia, kad tai būtų netikėta pačiam personažui.
Kuri skirtingų žanrų filmus. Įdomu, iš kur semiesi įkvėpimo? Galbūt jo nereikia, juk žmogaus fantazija tikrai gali nustebinti…
Įkvėpimo semiuosi iš aplinkos. Dažniausiai mane įkvepia man artimos istorijos ar nutikimai, pažįstami ir tiesiog netikėtai sutikti žmonės. Žinoma, įkvėpimo semiuosi ir iš kitų kūrėjų darbų, muzika, filmai, literatūra, teatras tai taip pat yra mano įkvėpimo šaltiniai.
Na, o kiek kūrybinėje srityje tau padėjo būtent studijos? Paskatino kurti, galbūt išugdė kitokį požiūrį į kiną?
Studijų reikšmė kūryboje nenuginčijama. Sutikti dėstytojai, draugai, pažįstami, analizuoti kūriniai, dalyvavimas VDU akademiniame teatre ERRO ir panašūs veiksniai suformavo bei vis formuoja tam tikrą požiūrį į kiną ir aplinką. Galiu tik pasidžiaugti, kad studijos manęs nevaržo ir suteikia laisvę. Kaip ir visur, yra ir nusivylimų, tačiau, manau, jie neišvengiami. Būdamas čia, jaučiuosi gerai ir tikiuosi, kad laikui bėgant tas jausmas tik stiprės.
Sužinoti, kaip vyksta kino filmo kūrimo darbai galima ir apsilankius „Facebook“ paskyroje „Filmas Poetas“
Paskutinis filmas „Netyčinis“:
