Konservatorei Daivai Ulbinaitei parengus įstatymų pataisas, siūlančias drausti vaikams iki 16 metų naudotis socialiniais tinklais, Seime surengta diskusija, kurioje aptarta ši iniciatyva bei galimi alternatyvūs jos variantai.
Diskusijoje dalyvavusi Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) atstovė Justina Baubkuvienė tikina, jog ir šiuo metu yra vykdomos atitinkamos programos, kuriomis siekiama apsaugoti vaikus nuo socialiniuose tinkluose plintančios informacijos keliamos grėsmės bei užtikrinti medijų raštingumo įgūdžių stiprinimą.
„Nors dauguma jaunuolių yra įgudę skaitmeninių įrenginių naudotojai, tačiau neretai vaikams yra sudėtinga atskirti tą klaidinančią, netgi pavojingą, rizikingą sveikatai informaciją, todėl mūsų, suaugusiųjų, pareiga yra ugdyti vaikų kritinį mąstymą, raginti tikrinti informaciją ir kalbėti su jais čia ir dabar, nepalikti jų vienų internete. Medijų raštingumas, kibernetinio saugumo temos yra integruotos į bendrojo ugdymo programas – per komunikavimo, pilietiškumo ir skaitmenines kompetencijas mokiniai yra supažindinami ne tik su skaitmeninių technologijų galimybėmis, bet ir su grėsmėmis“, – diskusijoje kalbėjo J. Baubkuvienė.
Jos teigimu, kad jaunuolių mokyklos tinkle nepasiektų žalingas socialinių tinklų turinys, turi rūpintis pačios ugdymo įstaigos. Tuo metu už mokyklos ribų atžalomis turi pasirūpinti jų tėvai ar globėjai, pažymi ŠMSM atstovė.
„Lietuvos mokyklose mes turime užtikrinti nepilnamečių apsaugą nuo neteisėto ir neigiamą poveikį darančio turinio (…), taigi mokyklos turi pasirūpinti turinio filtravimo priemonėmis, kad nepilnamečiams mokyklos tinkle žalingas turinys nebūtų pasiekiamas“, – sakė ji.
„Atsakomybė už nepilnamečius už mokyklos ribų pirmiausia tenka tėvams ir globėjams, nes mobiliuosius įrenginius vaikams perka suaugusieji. Todėl jiems yra privalu pasirūpinti ir saugumu, ir tuo, kokį skaitmeninį turinį vaikai naudoja“, – akcentavo J. Baubkuvienė.
Ragina rūpintis jaunimo užimtumu
Šią savaitę premjerė Inga Ruginienė ir Seimo pirmininkas Juozas Olekas teigė, jog siekiant apsaugoti vaikus ir paauglius nuo žalingos socialinių tinklų įtakos, pirmiausia reikia imtis jų užimtumo didinimo. Panašios pozicijos laikosi ir ŠMSM atstovė.
„Socialinių tinklų draudimo tema yra tikrai aktuali, kompleksinė, turime stiprinti vaikų popamokinę veiklą, ieškoti lygiavertės alternatyvos laiko praleidimui. Taip pat labai svarbu stiprinti tėvų įsitraukimą į šias veiklas“, – akcentavo J. Baubkuvienė.
Analogiškus tikslus kovoje su socialinių tinklų daroma žalinga įtaka įvardija ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir vaiko teisių apsaugos grupės vadovė Kristina Stepanova.
„Iš pačių vaikų ir paauglių dažnai girdime, kad trūksta užimtumo formų arba užimtumo pasiūlymų, kurie būtų jiems patrauklūs ir įdomūs, arba, aišku, tai būna super brangu ir prieinama ne visoms (…) šeimoms“, – Seime surengtoje diskusijoje kalbėjo specialistė.
Kelia klausimą dėl siūlymuose apibrėžiamo jaunuolių amžiaus
Pasak K. Stepanovos, šiuo metu socialiniuose tinkluose plintančio žalingo turinio problema yra itin aktuali. Jos teigimu, tai turi įtakos ne tik plintančiam seksualiniam smurtui prieš vaikus, bet ir kitų vaikų išnaudojimo formų įsigalėjimui. Vis dėlto, anot Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovės, prieš imantis atitinkamų priemonių, vertėtų apsvarstyti, ar neturėtų būti sumažintas jaunuolių, kuriems siūloma drausti naudotis socialiniais tinklais, amžius.
„Vis daugiau girdime, kad socialiniuose tinkluose, internete plinta seksualinis smurtas prieš vaikus ir atsiranda vis daugiau naujų vaikų išnaudojimo formų“, – ketvirtadienį vykusios diskusijos metu kalbėjo K. Stepanova
„Jeigu būtų tas žingsnis drausti socialinius tinklus vaikams iki tam tikro amžiaus, tikrai labai norėtume, kad tai nebūtų skubotas draudimas, nes manome, kad pirmiausia reikėtų pradėti nuo labai paprastų klausimų: ar tikrai nuo 16 metų (jaunuoliai galėtų pradėti naudotis socialiniais tinklais – ELTA), nes vaikai nuo 14 metų jau pagal Civilinį kodeksą įgyja tam tikrą dalinį veiksnumą, tai galbūt kalba būtų tik apie jaunesnio amžiaus vaikus, kurie yra labiau pažeidžiami. Vis daugiau kalbame apie tai, kad vaikai nuo 16 metų galėtų dalyvauti (…) ir savivaldybių tarybose, ir galbūt balsuoti ar panašiai, tai vis tiek turėtume tuos draudimus ir amžiaus kontekste atsakingai nagrinėti“, – akcentavo ji.
Mato poreikį apibrėžti konkretų kontrolės mechanizmą
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovės teigimu, prieš svarstant apie tokio draudimo įvedimą, svarbu apibrėžti ir konkretų kontrolės mechanizmą. Be to, K. Stepanovos teigimu, atsakomybė už draudimo pažeidimo atvejus, turėtų tekti ne patiems vaikams ar jų tėvams bei globėjams, bet atitinkamoms socialinių tinklų platformoms.
„Labai norėtume iškart matyti kontrolės mechanizmą, nes uždrausti tikrai yra lengviausia (…), bet visgi tas kontrolės mechanizmas, kuris turėtų būti praktinis ir veikiantis, kad mes tikrai galėtume nustatyti tuos atvejus, turėtų būti apgalvotas pagal tam tikrus klausimus (…). Aišku, reikėtų turėti ir tą instituciją, kuri būtų už tai atsakinga. Manome, kad tai galbūt nebūtų Vaiko teisių apsaugos tarnyba, kadangi norime mažinti ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos intervenciją į šeimos gyvenimą, ypač – tokiais atvejais, kurie nėra pavojingi vaiko gyvybei“, – sakė K. Stepanova.
„Mes labai nenorime, kad už to draudimo pažeidimą būtų baudžiami arba vaikai, arba jų tėvai, nes tikslas nėra bausti ir uždėti papildomų pareigų šeimai, ypač, kai daug kalbame apie demografiją ir jos skatinimą, vaikų saviraišką, tai galbūt būtų galima žiūrėti į pavyzdžius tų šalių, kurios tą atsakomybę perkelia būtent tinklams ir platformoms“, – akcentavo ji.
Tiesa, toks veikimo algoritmas numatytas ir konservatorės Daivos Ulbinaitės parengtose įstatymo pataisose. Pagal siūlomą projektą, bauda būtų skiriama socialinio tinklo paslaugų teikėjui, nesilaikančiam nustatytų amžiaus patikros įsipareigojimų: už pirmą pažeidimą nuo 500 iki 1,5 tūkst. eurų, už pakartotinį – nuo 1,5 tūkst. iki 4 tūkst. eurų.
Šalies moksleiviai siūlymo nepalaiko
Savo ruožtu Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) valdybos narė Aušrinė Levinskaitė pažymi, jog šalies moksleiviai tokią iniciatyvą vertina skeptiškai. Pasak jos, didžioji dalis apklausoje dalyvavusių šalies jaunuolių nepritaria visiškam socialinių tinklų draudimui asmenims iki 16 m.
„Vykdytoje apklausoje dalyvavo beveik 3 tūkst. moksleivių ir jie atskleidė tendenciją, kad dauguma jų nepritaria visiškam socialinių tinklų draudimui iki 16 m. 57 proc. respondentų visiškai arba iš dalies nepritaria tokiam ribojimui, o pritariančiųjų yra vos ketvirtadalis“, – Seime vykusioje diskusijoje kalbėjo LMS valdybos narė.
„Dauguma likusiųjų tiesiog atsakė, kad tvirtos pozicijos šiuo klausimu neturi“, – akcentavo ji.
Pasak A. Levinskaitės, kone kas aštuntas respondentas pažymėjo netikintis, jog tokia priemonė būtų veiksminga – moksleiviai esą apeidinėtų taisykles, kaip tai šiuo metu daroma ir Australijoje, kur panašus draudimas jau yra įsigaliojęs.
„77 proc. mano, kad visiškas draudimas skatintų taisyklių apeidinėjimą tokį, kokį mes matome Australijoje. Kitaip tariant, jaunimas atvirai sako, kad draudimas neveiks. Jie labai aiškiai šitą pabrėžia, mini melavimą apie amžių, netikrų paskyrų kūrimą, VPN naudojimą“, – sakė LMS atstovė.
Pasak A. Levinskaitės, siekiant užkirsti kelią dėl nereguliuojamo socialinių tinklų naudojimo kylančioms grėsmės, būtina stiprinti skaitmeninio raštingumo įgūdžius, į procesą aktyviau įtraukti tėvus bei globėjus, didinti psichologinės pagalbos prieinamumą bei didinti pačių socialinių platformų atsakomybę.
„Pirmiausia, būtina rimtai investuoti į skaitmeninį raštingumą, nes socialinių tinklų naudojimas yra ne tik dabarties problema, bet tai tikrai bus ir artimiausioje ateityje labai plačiai naudojamas instrumentas. Reikia ne vienos pamokos per metus, bet sistemingos ugdymo programos šiuo klausimu: kaip atpažinti manipuliaciją, kaip saugoti savo psichinę sveikatą internete. Antras labai svarbus sprendimas, kurį įvardina mokiniai, yra tėvų vaidmuo. Tėvų vaidmuo turėtų būti paremtas ne kontrole, o dialogu ir susitarimu“, – kalbėjo LMS atstovė.
„Trečia – stiprinti psichologinę pagalbą mokyklose. Šis pasiūlymas yra svarbus ne tik šiuo klausimu. Tos psichologinės pagalbos poreikis matomas realiai kiekvienu klausimu mokyklose, tų psichologų trūksta, trūksta jų kokybiškos kompetencijos (…). Ketvirtas siūlymas – pačių platformų atsakomybė, kaip Australijoje. Dabar yra daug pavyzdžių, kaip kai kurios programos turi tam tikrą turinio filtravimą – tėvai gali pasirinkti, kad vaikas yra nepilnametis, ir kad suteikia prieigą tiems socialiniams tinklams filtruoti turinį ir pateikti nepilnamečiui vaikui skirtą turinį“, – tikino ji.
ELTA primena, kad siekiant apsaugoti nepilnamečius nuo grėsmių skaitmeninėje erdvėje, Seimo narė konservatorė D. Ulbinaitė parengė įstatymų pataisas, siūlančias uždrausti vaikams iki 16 metų naudotis socialiniais tinklais. Jaunesni negu 16 metų vaikai, jos teigimu, galėtų jais naudotis tik su patvirtintu tėvų leidimu.
Seimo pirmininkas Juozas Olekas, komentuodamas tokį siūlymą, teigė, jog tam tikros taisyklės šiuo klausimu yra reikalingos. Vis dėlto, jo manymu, draudimų įvedimas veikiausiai nebūtų tinkamiausias žingsnis. Pasak parlamento vadovo, verčiau reikėtų susikoncentruoti į vaikų užimtumo didinimą. Panašios pozicijos, kalbėdama apie šią iniciatyvą, laikėsi ir ministrė pirmininkė Inga Ruginienė.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
