JAV energijos ministras Chrisas Wrightas pareiškė, kad visiškai įmanoma pakeisti visas Europos Sąjungos gaunamas rusiško dujų tiekimo apimtis amerikietišku suskystintomis gamtinėmis dujomis (SGD).
Pasak jo, Vašingtonas norėtų, kad tai įvyktų greičiau, nei numato Europos Komisijos planas, nes kuo anksčiau Rusija netektų savo pajamų, tuo didesnį spaudimą pavyktų daryti Vladimirui Putinui.
Šis pareiškimas buvo padarytas JAV misijoje prie Jungtinių Tautų ir tiesiogiai siejasi su prezidento Donaldo Trumpo spaudimu Europai visiškai atsisakyti rusiškos naftos ir dujų importo. C. Wrightas teigia, kad JAV ir kiti alternatyvūs šaltiniai gali padengti visą Europos poreikį.
Tokia pozicija rodo, kad JAV ne tik siekia padėti Europai atsikratyti energetinės priklausomybės, bet ir naudojasi situacija, kad sustiprintų savo, kaip pagrindinio energijos tiekėjo, vaidmenį pasaulinėje rinkoje.
Amerikietiškas SGD vietoje rusiškų dujų
C. Wrightas pabrėžė, kad kuo greičiau pavyks pakeisti rusiškas dujas amerikietiškomis ar kitų šaltinių tiekimu, tuo labiau tai paveiks Rusijos galimybes finansuoti karą Ukrainoje. Jo teigimu, JAV turi pakankamai dujų eksportui, tad rinka nėra būtina, tačiau šiame etape prioritetas, tai geopolitinis poveikis.
Komisijos planas numato, kad rusiški energijos ištekliai būtų visiškai atsisakyti per maždaug dvejus metus. Visgi Vašingtonas nori proceso paspartinimo, nes ilgalaikė priklausomybė net ir sumažintomis apimtimis išlaiko Rusijai gyvybiškai svarbias pajamas.
Trumpo spaudimas ir Europos iššūkiai
Rugsėjo 23 d. Trumpas pareiškė, kad sieks įtikinti Vengrijos premjerą Viktorą Orbaną visiškai atsisakyti rusiškų energijos šaltinių. Tačiau Vengrijos užsienio reikalų ministras Péteris Szijjartas iškart atmetė šią idėją, argumentuodamas alternatyvų trūkumu.
Nepaisant to, C. Wrightas tikina, kad JAV gali ne tik užtikrinti dujų tiekimą, bet ir padengti naftos poreikį, kurį dabar tenkina Rusija. Jei tokia schema būtų įgyvendinta, Maskva prarastų milžinišką dalį eksporto pajamų, kurios šiuo metu tiesiogiai remia karo veiksmus.
Rusiška nafta per aplinkinius kelius
C. Wrightas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad į Europą patenka ne tik tiesiogiai rusiška nafta, bet ir jos produktai, rafinuojami trečiosiose šalyse, pavyzdžiui Indijoje. Pasak jo, Indija perka rusišką naftą vien dėl jos pigumo, net jei tai reiškia netiesioginį Kremliaus karo finansavimą.
JAV pozicija aiški, kad Indija gali rinktis bet kurį kitą tiekėją, išskyrus Rusiją. „Nenorime bausti Indijos, bet norime užbaigti karą ir stiprinti bendradarbiavimą su ja“, pažymėjo C. Wrightas.
Perspektyva
Jei JAV planas būtų įgyvendintas, tai reikštų esminį geopolitinės galios persiskirstymą energetikos rinkoje. Europa atsikratytų vienos didžiausių savo priklausomybių, o Rusija netektų šimtų milijardų eurų pajamų.
Klausimas tik tas, ar europiečiai ir jų sąjungininkai pajėgs technologiškai ir politiškai greitai įgyvendinti tokį ambicingą planą, ir ar tokios šalys kaip Vengrija ar Indija nepasirodys silpniausia grandimi spaudžiant Maskvą.
