JAV karinės oro pajėgos ir Šiaurės Amerikos oro ir kosmoso gynybos vadavietė (NORAD) siunčia karo lėktuvus į Pituffik kosminę bazę Grenlandijoje dalyvauti suplanuotose pratybose ir operacijose. Apie tai pranešė NORAD spaudos tarnyba.
Pagrindinis šių karinių orlaivių permetimo į Grenlandijos bazę tikslas – dalyvavimas reguliariose pratybose ir operacijose, vykdomose NORAD struktūroje. Šios pratybos yra nuolatinė Šiaurės Amerikos oro ir kosmoso gynybos vadavietės veiklos dalis.
Žinoma, kad lėktuvai į Pituffik bazę siunčiami planuotų pratybų, kurias remia JAV, Kanados ir Danijos pajėgos, rėmuose. Visos operacijos suderintos su Danijos valdžia, o Grenlandijos vyriausybė apie jas iš anksto informuota.
NORAD pabrėžia, kad tokio tipo „išsklaidytos“ – įvairiose vietose dislokuotų pajėgų – pratybos yra įprasta praktika jų atsakomybės zonoje: Aliaskoje, Kanadoje ir žemyninėje JAV dalyje. Vis dėlto šįkart jos vyksta augančio įvairių valstybių dėmesio Arkties saugumui fone. Kontekste taip pat minimas ne kartą viešai išsakytas tuometinio JAV prezidento Donaldo Trumpo susidomėjimas Grenlandija.
Pituffik kosminė bazė yra viena pagrindinių bazių Arkties stebėsenai ir ankstyvajam galimų grėsmių perspėjimui. NORAD teigimu, čia rengiamos pratybos padeda palaikyti aukštą pasirengimo lygį ir užtikrinti veiksmingą koordinaciją su NATO sąjungininkėmis.
Politinis kontekstas
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą pabrėžė Grenlandijos strateginę reikšmę Jungtinėms Valstijoms. Jis atkreipė dėmesį į užsienio karinių pajėgų buvimą aplink salą ir kalbėjo apie būtinybę stiprinti amerikietišką įtaką regione. Tačiau Trumpas yra patikslinęs, kad karinės invazijos neplanuojama, o pagrindinis dėmesys skiriamas Arkties saugumui ir stebėsenai.
Tuo pat metu į JAV Kongresą pateiktas įstatymo projektas, kuriame siūloma suteikti prezidentui įgaliojimus imtis veiksmų, nukreiptų į Grenlandijos aneksiją arba įsigijimą ir vėlesnį jos priėmimą į JAV sudėtį, suteikiant jai valstijos statusą. Dokumentas užregistruotas 2026 metų sausio 12 dieną ir pavadintas „Greenland Annexation and Statehood Act“. Jį svarstymui Atstovų Rūmuose pateikė respublikonų kongresmenas Randy Fine.
Svarbu pabrėžti, kad kol kas tai tėra atskiro kongresmeno iniciatyva, o ne priimtas įstatymas. Kad projektas taptų galiojančiu teisės aktu, jis turi būti apsvarstytas komitetuose, patvirtintas abiejose Kongreso rūmuose ir pasirašytas prezidento. Šiuo metu šis įstatymo projektas nėra priimtas ir net nebuvo svarstytas viso Kongreso sudėtyje.
Šie pareiškimai ir iniciatyvos kelia susirūpinimą Danijai ir jos Europos sąjungininkėms, kurios ragina gerbti Grenlandijos suverenitetą ir galiojančias tarptautines sutartis.
