Draudžiant savo valdomą būstą, įprasta praktika yra įtraukti ir civilinės atsakomybės draudimą, kuris užtikrina, kad sukėlus žalą trečiųjų šalių turtui, ji bus atlyginta. Visgi draudikų praktikoje pasitaiko atvejų, kai šis civilinės atsakomybės principas netaikomas – kokias atvejais tai tampa aktualu?
Pagrindiniu akstinu apsidrausti civilinės atsakomybės draudimu – nuo nelaimių, kai apgadinamas svetimas turtas – tampa bute trūkę vamzdžiai, sugedęs vandens padavimas į buitinės technikos įrangą, netikėtai kilęs gaisras ar kitos nelaimės.
Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad civilinės atsakomybės draudimas galioja tik tais atvejais, kai netyčinė žala padaroma trečiajai šaliai – tai reiškia, kitų asmenų turtui. Paprasčiau tariant, jei žalą sukėlęs ir ją patyręs butai priklauso tam pačiam šeimininkui, tai civilinė atsakomybė jam tiesiog nekyla ir draudimo išmoka pagal civilinės atsakomybės draudimą nemokama.
Visai neseniai buvo registruotas atvejis, kurio metu dėl aukštu aukščiau esančiame bute trūkusio vamzdžio buvo užpiltas ir nukentėjo žemiau esantis butas. Abu butai – ir turtas, dėl kurio patirtas nuostolis, ir turtas, kuris patyrė nuostolį – priklausė tam pačiam savininkui. Ir čia atsirado niuansų – kadangi žalos įvykyje nebuvo jokios trečiosios šalies, todėl nekilo jokia civilinė atsakomybė ir žala žemiau esančiam butui pagal šią draudimo rūšį negalėjo būti atlyginta.
Taigi, ieškant geriausių būdų apsisaugoti nuo nelaimių, patariama atkreipti dėmesį į tai, koks turtas draudžiamas ir kokios sąlygos nurodomos sutartyje.
Kokį draudimą rinktis
Nuosavybės teise valdant du ar daugiau nekilnojamojo turto objektų vienas virš kito ar vienas šalia kito, ir norint juos apsaugoti, geriausia rinktis pastatų ir namų turto draudimą.
Pastatų draudimas apima pastato konstrukcijas – sienas, lubas, grindis, langus, duris ir kitus stacionariai tvirtinamus elementus, taip pat šildymo, vandentiekio ir kitas inžinerines sistemas.
Tuo tarpu namų turto draudimas užtikrina, kad namuose esantys daiktai, tokie kaip buitinė technika, baldai, namų dekoracijos, drabužiai, meno dirbiniai ir kiti vertingi objektai, būtų apsaugoti nuo galimų nuostolių.
Gyvenant daugiabučiame name, civilinės atsakomybės draudimas irgi būtinas, tik jis, kaip minėta, nekompensuos žalos, kuri sukelta dėl tam pačiam savininkui nuosavybės teise priklausančiame bute nutikusios nelaimės ar buitinės avarijos.
Kalbant apie civilinės atsakomybės draudimą, gyventojams neretai kyla klausimų, kuo civilinės atsakomybės draudimas skiriasi nuo asmens civilinės atsakomybės draudimo.
Pirmuoju atveju draudimas apsaugo, jei netyčia užlietumėte svetimą butą ar jūsų name kilęs gaisras suniokotų kaimynų turtą, o asmens civilinės atsakomybės draudimas – jei tretieji asmenys, įskaitant ir kaimynus, nukentėtų dėl jūsų ar jūsų šeimos narių padarytos žalos sveikatai ar turtui netgi ir už draudimo vietos ribų.
Kokiais atvejais patirta žala neatlyginama
Nors draudimas gelbėja nuo įvairių netikėtų nelaimių, pasitaiko, kad kai kurių žalų pagal draudimo sąlygas negalima kompensuoti. Taip gali nutikti, kai įrodyti patirtai žalai stinga informacijos, ji pateikiama klaidingai arba iš viso nepateikiama.
Taip pat jautrūs tie atvejai, kai žala fiksuojama iškart po draudimo sutarties pasirašymo, pavyzdžiui, kitą dieną. Tokiais atvejais, draudikas privalo įsitikinti, ar fiksuojama žala nepatirta anksčiau – prieš pasirašant sutartį su draudimo bendrove.
Taip pat tarp nedraudžiamų nelaimių – būsto nuostoliai, kuriuos lemia ilgalaikis aplinkos poveikis (pelėsis, korozija, kalkės), nedideli estetiniai sugadinimai, planiniai remonto darbai ar pasikartojantys nuostoliai dėl tos pačios priežasties, dėl kurios kilę nuostoliai jau buvo kartą kompensuoti.
Savo klientams visuomet rekomenduojame atidžiai susipažinti su skirtingomis draudimų rūšių sąlygomis ir bent kartą per metus peržiūrėti savo sutartį pasikeitus turto apimčiai.
„Lietuvos draudimo“ duomenimis, praėjusiais metais pagal civilinės atsakomybės draudimo liniją buvo registruota daugiau nei 1150 žalų atvejų, dažniausia žalos priežastis – užliejimai vandeniu.
