Jei norite storų ir sultingų rabarbarų, svarbiausia ne pats derlius, o tai, ką darote po jo

Kada rabarbarai tinkami skinti?

Valgoma rabarbarų dalis yra tik sultingi lapkočiai, o lapai maistui netinka. Daugumoje Lietuvos sodų pirmasis rimtesnis skynimas prasideda pavasario pabaigoje ir tęsiasi iki vasaros pradžios, kai kotai tampa stori, tvirti ir lengvai išsilaužia.

Praktinė taisyklė paprasta: skinti verta tada, kai lapkočiai užauga maždaug iki 25–30 centimetrų ir yra bent kelių centimetrų storio. Jei kotai ploni ir trumpi, geriau juos palikti augalui, kad šis sukauptų daugiau jėgų.

Ypač svarbu neskubėti jauname rabarbare. Pirmais metais po pasodinimo augalui reikia įsišaknyti, todėl derliaus geriau visai nerinkti, o antrais metais paimti tik nedidelę dalį kotų.

Kaip skinti, kad nepažeistumėte augalo?

Dažna klaida yra kotus nupjauti prie pat žemės peiliu. Paliktas kelmelis lengviau pradeda pūti, o į žaizdą gali patekti ligų sukėlėjai, todėl kero gyvybingumas ilgainiui silpsta.

Saugiausias būdas yra kotą suimti ties pagrindu, lengvai pasukti į šoną ir išlaužti traukiant aukštyn. Taip žaizda paprastai būna švaresnė, o vanduo mažiau užsilaiko prie kero.

Iš vieno kero vienu metu reikėtų paimti ne daugiau kaip pusę subrendusių kotų ir visada palikti dalį lapų. Likę lapai fotosintezuoja ir padeda augalui sukaupti atsargas kitam sezonui, todėl visiškas nuskynimas dažnai baigiasi nusilpimu.

Kodėl svarbu nevėlinti skynimo?

Vasarai įsibėgėjant rabarbarų kotai ima kietėti, tampa labiau pluoštiniai, o daliai žmonių svarbus ir didesnis oksalatų kiekis. Dėl to rabarbarų skynimą įprasta baigti vasaros pradžioje, kad būtų išlaikyta geriausia kokybė.

Rabarbarų lapai turi daug oksalatų ir nėra valgomi, todėl jų nereikėtų duoti gyvūnams ar naudoti virtuvėje. Juos galima kompostuoti, tačiau ruošiant maistą naudojami tik lapkočiai.

Ką daryti, jei rabarbarai pradeda žydėti?

Žiedynstiebiai rabarbarams yra didelė energijos sąnauda, nes augalas maisto medžiagas nukreipia į žydėjimą ir sėklas. Jei tik pastebite kylantį storą žiedynstiebį, geriausia jį pašalinti kuo anksčiau.

Jauną žiedynstiebį galima išlaužti ties pagrindu, o sukietėjusį nupjauti švariu, aštriu įrankiu kuo arčiau kero. Reguliariai apžiūrėkite kerą, nes per sezoną žiedynstiebiai gali pasirodyti ne kartą.

Dažnas žydėjimas kartais signalizuoja stresą: sausras, maisto medžiagų trūkumą arba per seną, sutankėjusį kerą. Tokiu atveju verta planuoti kero atjauninimą dalijant jį ir persodinant į derlingesnę, drėgmę geriau sulaikančią vietą.

Priežiūra po derliaus: vanduo ir maitinimas

Baigus pagrindinį skynimą, augalui svarbiausia atsigauti, todėl paliekami visi lapai ir pasirūpinama drėgme. Sausesniais laikotarpiais laistyti verta rečiau, bet gausiau, kad vanduo pasiektų gilesnius dirvos sluoksnius.

Rabarbarams tinka kompostas ar perpuvęs mėšlas, paskleidžiant ploną sluoksnį aplink kerą, bet neužpilant jo centro. Per didelės azoto dozės vėliau sezono metu gali skatinti lapiją, tačiau kero regeneracijai dažnai naudingesnis subalansuotas, švelnesnis tręšimas.

Rudenį, kai antžeminė dalis ima nykti, verta sutvarkyti aplinką, pašalinti nudžiūvusius lapus ir mulčiuoti kompostu. Tai padeda apsaugoti šaknis nuo šalčio ir pagerina dirvos struktūrą kitų metų startui.