Šaltasis metų sezonas įprastai laikomas taupymo laikotarpiu – mažiau pramogų, kelionių, mažiau pagundų spontaniškiems pirkiniams. Tačiau pavasarį, sušilus orams, viskas, regis, apsiverčia aukštyn kojomis: norisi atsinaujinti garderobą, daugiau laiko praleisti ne namuose, reikia pradėti planuoti vasaros atostogas, pasirūpinti vaikų stovyklomis ir t.t. Kad šios išlaidos nesukeltų finansinio streso ar būtinybės skolintis, šeimos biudžetą svarbu planuoti iš anksto.
Atsakingo skolinimo platformos „Credit24“ užsakymu šių metų pradžioje atliktas šalies gyventojų tyrimas apie skolinimosi priežastis, biudžeto planavimą ir impulsyvų pirkimą parodė, kad savo arba šeimos biudžetą planuoja trys ketvirtadaliai lietuvių.
Daugiausia (22 proc.) gyventojų nurodė biudžetą planuojantys mėnesiui, 17 proc. teigė planuojantys ketvirčiui, 18 proc. – pusmečiui, 10 proc. – visiems metams. Tiesa, net kas ketvirtas tyrimo dalyvis teigė biudžeto iš viso neplanuojantis.
„Pastebime, kad pavasarį ir artėjant vasarai padaugėja norinčių pasiskolinti, tačiau visada pabrėžiame, kad paskolą verta imti tik tuomet, jei ji padeda išspręsti svarbią problemą arba greičiau įsigyti būtiną daiktą. Visais kitais atvejais geriau planuoti biudžetą ir taupyti – tai padeda išvengti impulsyvių sprendimų ir užtikrina finansinį stabilumą. Numatydami sezonines išlaidas ir taupydami iš anksto galite išlaikyti finansinę pusiausvyrą visus metus ir pasiruošti didesniems pirkiniams be streso“, – teigia Tomas Bataitis, „Credit24“, vadovas.
Nors biudžeto sudarymas ir jo laikymasis gali atrodyti kaip varginantis procesas, ilgainiui jis kaip tik labai palengvina finansinių reikalų tvarkymą.
„Šeimos biudžeto planavimo metodikų gali būti įvairių, tačiau pagrindiniai principai išlieka tie patys: pirmiausia svarbu atskirti būtinąsias ir nebūtinąsias išlaidas, suplanuoti didžiausias artimiausiu metu laukiančias išlaidas ir įvertinti taupymo galimybes“, – sako T. Bataitis.
Išlaidas suskirstykite pagal kategorijas
Jei nuspręsite šeimos finansus planuoti atsakingiau ir vadovautis konkrečiu biudžetu, vienas efektyviausių būdų pradžiai – išlaidas suskirstyti į aiškias kategorijas, pataria finansų ekspertas. Tai leidžia stebėti, kur nukeliauja didžioji dalis pinigų, ir prireikus optimizuoti tam tikras išlaidų grupes.
Pagrindinės biudžeto kategorijos gali būti tokios: mokesčiai už įvairias komunalines paslaugas, turimų paskolų įmokos, automobilis ir transporto išlaidos, maisto produktai, vaikų priežiūra ir ugdymas, drabužiai, sveikatos priežiūra, santaupos, pramogos ir t.t.
„Išlaidų klasifikavimas padeda ne tik matyti bendrą šeimos finansinį paveikslą, bet ir nusistatyti aiškius finansinius tikslus, lengviau identifikuoti sritis, kurios reikalauja daugiausia lėšų, apsvarstyti galimybes jas optimizuoti, kad būtų pasiektas norimas finansinis balansas. Jei matote, kad trūksta pinigų laiku padengti įsipareigojimus, galbūt galite mažiau lėšų skirti pramogoms ir t.t.“, – dėsto bendrovės vadovas.
Išmokite skirti būtinas išlaidas nu nebūtinų
Jis pastebi, kad plane vienas svarbiausių dalykų yra atskirti būtinas išlaidas, tokias kaip būsto nuoma ar paskolų įmokos, maistas, komunaliniai mokesčiai, transportas ir sveikatos priežiūra, nuo nebūtinų.
„Būtinoms išlaidoms pinigų biudžete visuomet turi atsirasti. Tai yra tie dalykai, be kurių kasdienis gyvenimas būtų neįmanomas. Tik paskirsčius pajamas šioms reikmėms galima įvertinti, kiek lieka kitoms sritims ir kokias nebūtinas išlaidas galima planuoti vėliau“, – geležinę finansų valdymo taisyklę primena finansų ekspertas.
Nebūtinos išlaidos – tai pramogos, impulsyvūs pirkiniai, pietūs kavinėse ar madingi aksesuarai. Esant ribotam biudžetui gali tekti ieškoti alternatyvų: vietoje pietų restorane gaminti namuose, dar vieną sezoną dėvėti praėjusiais metais pirktą striukę ir pan.
Beje, impulsyvius pirkinius T. Bataitis išskiria kaip itin didelę grėsmę kiekvienos šeimos biudžetui.
Ta pati apklausa parodė, kad lietuvius impulsyviai pirkti dažniausiai paskatina nuolaidos ir akcijos (56 proc.). Taip pat dažniau minimas noras save palepinti (35 proc.). Vis dėlto 25 proc. apklaustųjų teigia impulsyviai niekada neperkantys.
„Malonumą teikiančių neplanuotų pirkinių visiškai atsisakyti nebūtina, bet saiką reiktų jausti. Jei tam tikros išlaidos nėra būtinos šią akimirką, apsvarstykite jų atidėjimą. Kiekvienu atveju labai svarbu išmokti pasverti, kam pinigus skirti yra privaloma, o kam nebūtina. Nors atrodo, kad tai visiškai elementari taisyklė, juk būtent jos nesilaikymas ir lemia finansines problemas net tiems žmonėms, kurie pinigų stygiumi, regis, skųstis neturėtų“, – pastebi T. Bataitis.
Išmoko gyventi pagal galimybes, o ne norus
Aiškus biudžetas neretai padeda išmokti gyventi pagal galimybes, o ne įgeidžius. Kai galimybės tampa aiškios, galima pagalvoti ir apie nebūtinus pirkinius arba taupymą.
„Išsikelkite taupymo tikslus – tiek trumpalaikius, tokius kaip atostogos ar didesni pirkiniai, tiek ilgalaikius, pavyzdžiui, kaupimą „juodai dienai“. Kiekvieną mėnesį skirkite dalį savo pajamų taupymui – kai kurie žmonės tai priskiria prie būtinųjų išlaidų. Tai padės užtikrinti finansinį saugumą ir suteiks ramybės, nes turėsite atsarginį fondą nenumatytiems atvejams. Idealiu atveju, sukurkite fondą, kuris esant reikalui padengtų bent 3–6 mėnesių pragyvenimo išlaidas“, – pataria T. Bataitis.
Taupyti paprasčiau pervedimus į santaupas optimizavus. Nustatykite savo banko sąskaitoje automatinius pervedimus, kad kas mėnesį į taupymo sąskaitą būtų nuskaitoma tam tikra pinigų suma. Įprasta taupymo taisyklė – 10 proc. gaunamų pajamų, tačiau tai priklauso nuo individualių galimybių.
Didžiausias išlaidas planuokite iš anksto
Šiuo metu laiku nemaža dalis šeimų, turinčių mokyklinio amžiaus vaikų, pradeda planuoti vasaros keliones. Galutinė planuojamos kelionės kaina kaskart šokiruoja – vienu kartu išleisti kelis tūkstančius eurų daugeliui gali būti iššūkis, tačiau tai ne taip baisu, jei išlaidos paskirstomos per ilgesnį laiką.
„Jei kelionė planuojama po kelių mėnesių, verta kas mėnesį atsidėti dalį lėšų, kad ji neištuštintų šeimos biudžeto vienu kartu. Kitas būdas išlaidas paskirstyti – vieną mėnesį įsigyti lėktuvo bilietus, kitą – užsisakyti nakvynes, trečią – išsinuomoti automobilį. Finansinio šoko bus tikrai mažiau“, – teigia pašnekovas.
T. Bataitis pastebi, kad panašios taktikos galima laikytis ir planuojant kitas didesnes išlaidas.
