Jei šią vasarą prie jūros nenorite išleisti krūvos pinigų, atkreipkite dėmesį į šias žuvis

Pastaraisiais sezonais situacija pasikeitė, nes menkių ištekliai regione svyruoja, o kainas kelia ir žvejybos ribojimai, ir brangesnė logistika.

Dėl to pajūrio kavinėse ir žuvies užkandinėse vis dažniau siūlomos alternatyvos, kurios skoniu nenusileidžia, o piniginei būna draugiškesnės. Svarbiausia žinoti, ko ieškoti meniu ir kaip atpažinti kokybišką patiekalą.

Ką rinktis vietoj menkės?

Viena dažniausiai minima alternatyva yra plamiakas, dar vadinamas juodadėme menke. Jo mėsa švelni, liesa, turi daug baltymų, o skonis artimas menkei, todėl šią žuvį lengva „prisijaukinti“ net vaikams.

Plamiakas gerai sugeria prieskonių, sviesto ir žolelių aromatą, todėl tinka tiek kepti, tiek orkaitėje ruošti filė. Praktiškai tai reiškia, kad paprastas patiekalas gali būti labai panašus į tradicinę menkę, tačiau dažnai kainuoja mažiau.

Kitas vertas dėmesio pasirinkimas yra molva, Skandinavijoje laikoma delikatesu. Ji turi tvirtesnę, sultingą mėsą ir nedaug ašakų, todėl dažnai ruošiama kaip žuvies kepsnis, kepama ant grotelių ar orkaitėje.

Geresnė kaina, daugiau naudos?

Ieškantiems maistingų pasirinkimų verta prisiminti silkę, kuri pajūryje nebėra vien marinuotas užkandis. Ši žuvis vertinama dėl omega-3 riebalų rūgščių ir vitamino D, o patiekiama gali būti ir kepta ar šiltai rūkyta.

Dar viena klasika prie Baltijos jūros yra plekšnė. Dažnai ji patiekiama visa, su traškia odele, o kaina neretai būna žemesnė nei menkės, todėl tai vienas praktiškiausių pasirinkimų norint sočių pietų.

Daug dietologų akcentuoja ir mažas žuvis, tokias kaip šprotai ar sardinės. Jos paprastai turi daug naudingų riebalų, baltymų, o valgant su kauliukais gaunama ir daugiau kalcio, todėl tokie patiekalai gali būti ir pigesni, ir maistingi.

Kaip nepermokėti už žuvį?

Renkantis žuvį užkandinėje verta atkreipti dėmesį, ar nurodoma rūšis ir kilmė, o ne vien bendras apibūdinimas. Jei patiekalas siūlomas kaip „dienos žuvis“, galima pasiteirauti, ar tai šviežia žuvis, ar atšildyta, nes nuo to priklauso ir skonis, ir tekstūra.

Taip pat pravartu įvertinti paruošimo būdą: per daug storas tešlos sluoksnis dažnai slepia prastesnę kokybę. Paprastas kepimas su minimaliais priedais dažniausiai leidžia geriausiai pajusti žuvies skonį ir suprasti, už ką mokate.