Jei sustabdė policininkas, neišsigąskite – padėsite tirti nusikaltimą

Diena.lt

Prieš akis parodytas kriminalinės policijos pareigūno pažymėjimas ir prašymas eiti kartu ne visuomet reiškia, kad kuo nors nusikaltote. Gali būti, kad teks tiesiog šiek tiek pasėdėti su lentele rankose. Tiesa, šalia nusikaltėlio.

Savanorių ieško gatvėje

Jie išeina į gatves ir ieško. Ne nusikaltėlių, tačiau labai labai panašių į juos – tokio pat ūgio, akių spalvos, su panašia šukuosena. Vėliau atrinktiems asmenims pasiūloma tapti statistais ir sudalyvauti nusikaltėlių atpažinimo procedūroje. Šitaip į kriminalinės policijos biuro darbuotojų akiratį pateko ir vilnietis Tomas, kuris pilietiškumo vedamas sutiko padėti policininkams.

„Einu ramiai gatve nuo Sveikatos apsaugos ministerijos. Staiga prieina du vyriškiai, tiesiai priešais akis išsitraukia pažymėjimus, prisistato esantys kriminalinės policijos biuro darbuotojai ir pasiūlo sudalyvauti nusikaltėlio atpažinimo procedūroje“, – savo pasakojimą pradėjo pašnekovas.

Akimirką pasijuto nesmagiai

Išklausęs, ko iš jo prašoma, Tomas sutiko pagelbėti pareigūnams, juolab turėjo laisvo laiko.

„Man buvo daugmaž papasakota, ko iš manęs nori ir koks mano vaidmuo, tačiau patekęs į tokią situaciją buvau ne tiek nustebintas, kiek suglumintas. Vienu momentu net pasijutau nusikaltėliu – mane fotografavo, pildė dokumentus, įspraudė į rankas lentelę su 3-iu numeriu, o šalia pasodino dar du žmones su 2-u ir 1-u numeriais“, – dėstė Tomas.

Nufotografuotas Tomas buvo pasodintas šalia kitų dviejų atpažinimo procedūroje dalyvaujančių asmenų. Tuomet į kambarėlį buvo pakviesta liudytoja ar nukentėjusioji.

„Jai buvo pasiūlyta atpažinti, kuris iš šių asmenų pavogė daiktus iš jos automobilio. Įdomiausia, kad filmuose mes matome, kai atpažįstantis asmuo ir žmonės, kuriuos atpažįsta, yra atskiriami stiklu, pro kurį galimas nusikaltėlis nemato liudininko. Tačiau čia nieko panašaus nebuvo. Visi drauge buvome viename kambarėlyje ir puikiai vienas kitą galėjome įsidėmėti. O tokiu atveju juk ir liudininkui spaudimas gali būti daromas“, – svarstė Tomas.

Padarė „šeimos“ nuotrauką

Pasirinkusi lentelę su 2-u numeriu laikantį vyrą, mergina buvo paprašyta atsistoti šalia jo ir parodyti pirštu. Tuomet visi atpažinimo procedūroje dalyvaujantys asmenys buvo nufotografuoti kartu.

„Keista, juk aš nesu nei kaltas, nei kaip nors susijęs su tuo asmeniu. Įdomu, kam jiems tuomet reikia mano nuotraukos? Dar kur nors pasipainios kokioje byloje ir apkaltins mane nebūtais dalykais“, – nuogąstavo Tomas.

Parenka panašius asmenis

Dienraščio žurnalistai šią situaciją paprašė pakomentuoti kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 4-osios valdybos viršininko Arūno Girdausko. Pareigūnas, išklausęs pasakojimą, teigė, kad greičiausiai visos procedūros buvo atliktos laikantis įstatymų, o atpažinimo procedūroje dalyvavusiems asmenims jokių bėdų ateityje dėl to nekils.

„Visa ši procedūra numatyta ir aprašyta įstatyme. Tai yra visiškai normali praktika, kai liudytojas aprašo nusikaltėlį ir gali jį atpažinti. Tuomet atvedamas galimas nusikaltimo įvykdytojas ir dažniausiai dar trys statistai iš gatvės – turintys daug išorinių panašumų su nusikaltėliu. Iš jų ir duodama rinktis liudytojui“, – dėstė A.Girdauskas.

Pasak pareigūno, šiuo metu daugelis komisariatų yra modernizuoti ir juose įrengtos specialios patalpos, kuriose liudytojus ir atpažįstamus asmenis skiria tik iš vienos pusės šviesai laidus stiklas. Tačiau ši naujovė ne visuomet yra reikalinga ir taikoma.

„Ankstesniais laikais atpažinimas vykdavo paprastai. Ateidavo liudininkas ir besdavo pirštu į nusikaltėlį, dabar daugelyje komisariatų yra stiklas. Tačiau tai labiau sunkiems nusikaltimams atpažinti reikalinga priemonė. Tuomet, kai reikalinga liudytojo apsauga. Tačiau esant smulkiam nusižengimui tokios priemonės visiškai nebūtinos“, – pabrėžė pašnekovas.

A.Girdauskas taip pat nuramino skaitytoją dėl galimo jo atvaizdo panaudojimo ateityje. „Įstatymas numato tokią tvarką, ir šis žmogus tikrai neturėtų nuogąstauti. Visi puikiai žino, kad jis tik statistas, atlikęs labai svarbią pareigą – padėjęs atpažinti nusikaltėlį. O nuotrauka, kur liudininkas rodo pirštu į nusikaltėlį, tik įrodymas, kad statistas niekuo dėtas“, – pabrėžė pašnekovas.