Jei vyšniose kasmet randate kirmėlių, sodininkai pataria pradėti nuo vieno dalyko: štai kaip pasiruošti

Dažniausia kirmėlėtų vyšnių priežastis yra vyšninė musė (Rhagoletis cerasi). Ji deda kiaušinėlius į dar neprinokusius vaisius po odele, o išsiritusios lervos minta minkštimu ir sugadina derlių.

Iš išorės pažeidimą atpažinti sunku, tačiau kartais matyti mažas dūrio taškas, o ties koteliu oda gali įdubti ir paruduoti. Tokie vaisiai greičiau pūva, todėl nuostoliai būna ne tik estetiniai.

Kada purkšti, kad būtų efektas?

Didžiausia klaida yra purkšti per vėlai, kai lervos jau vaisiuje. Veiksmingiausia imtis priemonių tada, kai prasideda suaugėlių skraidymas ir kiaušinėlių dėjimas, kuris dažniausiai sutampa su gegužės ir birželio šiltesniu laikotarpiu.

Sode verta pakabinti geltonas lipnias gaudykles arba feromonines gaudykles, kad matytumėte, ar musės jau aktyvios. Kai pastebite pirmuosius suaugėlius, purškimą ir kitas priemones reikia pradėti nedelsiant.

Natūralias priemones įprasta kartoti kas 7 dienas, iš viso 2–3 kartus, ypač jei laikosi šilti orai. Purškiant svarbu padengti ne tik lapus ir šakeles, bet ir jaunus užuomazgų vaisius, nes ten kenkėjas taikosi dažniausiai.

Namų gamybos česnako purškalas

Vienas populiariausių liaudiškų sprendimų yra česnako nuoviras ar užpilas, kurio kvapas gali atbaidyti dalį kenkėjų ir sumažinti kiaušinėlių dėjimą. Tai nėra „stebuklinga“ priemonė, tačiau kaip profilaktika ji dažnai naudojama soduose, ypač kai norima išvengti stipresnių chemijos produktų.

Įprastas receptas: apie 200 gramų nuluptų česnako skiltelių sutrinkite, užpilkite 10 litrų vandens ir palaikykite apie parą, retkarčiais pamaišydami. Tuomet perkoškite ir supilkite į purkštuvą.

Kad tirpalas geriau priliptų prie lapų, galima įdėti nedidelį kiekį ūkiško muilo. Purškiant patartina sudrėkinti ir dirvos paviršių po laja, nes dalis kenkėjų vystymosi ciklo vyksta dirvoje.

Ar vien česnako pakanka?

Vien česnako purškalo dažniausiai neužtenka, jei vyšninė musė sode įsitvirtinusi seniai arba jos gausa didelė. Geriausi rezultatai pasiekiami derinant kelias priemones, kad būtų nutrauktas kenkėjo ciklas ir sumažinta populiacija.

Praktikoje padeda tvarkingas kritusių vaisių surinkimas ir sunaikinimas, nes juose lervos baigia vystymąsi. Taip pat veiksmingos lipnios gaudyklės, o po medžiu galima dengti dirvą tankia danga, kad suaugėliams būtų sunkiau išlįsti iš dirvos.

Jei kenkėjų problema kartojasi kasmet, verta planuoti prevenciją iš anksto ir stebėti orus: šiltesni pavasariai dažnai paankstina kenkėjų aktyvumą. Laiku pradėtos priemonės paprastai lemia didžiausią skirtumą tarp švaraus derliaus ir nusivylimo pjaunant uogas.