Pradėkime nuo atvirumo: kiek iš jūsų, baigę naudotis telefonu, automatiškai perbraukiate pirštu aukštyn ir uždarote visas fone veikiančias programėles? Šis įprotis, susiformavęs senų, prastai optimizuotų operacinių sistemų laikais, „iPhone“ telefone ir „iOS“ sistemoje ne tik nereikalingas, bet dar ir kenkia baterijai.
„Apple“ sukurta „iOS“ operacinė sistema veikia visiškai kitaip, nei daugeliui įprasta iš senesnių išmaniųjų telefonų. Ypač svarbu suprasti, kaip sistema valdo atmintį ir fone veikiančius procesus – būtent tai paaiškina, kodėl įprotis „taupyti“ uždarant programėles veikia priešingai, nei tikimasi.
Kai programėlę uždarome priverstinai (vadinamasis „killing apps“), sistema turi visiškai pašalinti ją iš RAM atminties. Tai reiškia, kad po kelių minučių vėl ją atidarius, programėlė turi būti paleista iš naujo – nuo nulio. Tai labai daug išteklių reikalaujantis procesas: labiau apkraunamas procesorius, dažniau skaitomi duomenys iš vidinės atminties, todėl sunaudojama daugiau energijos.
Kita vertus, kai programėlė paliekama sistemos fone „užšaldyta“, ji tampa tarsi statiška nuotrauka – ekrano kopijos atitikmuo. Sistema sustabdo neaktyvius procesus taip, kad jie nenaudotų nei baterijos, nei reikšmingos RAM dalies. Tokios „užšaldytos“ programėlės atnaujinimas yra greitas ir energiškai efektyvus – pakanka ją „prabudinti“, o ne iš naujo pilnai įkelti visus duomenis.
Trumpai tariant, bandymai „išvalyti“ atmintį rankiniu būdu daro daugiau žalos nei naudos, nes „iOS“ pati kur kas efektyviau valdo resursus, nei tai galėtų padaryti vartotojas.
„iPhone“ ir visų programėlių uždarymas
Aprašyta dinamika nėra vien teorija. Į šią problemą nuolat atkreipia dėmesį „iOS“ ekosistemoje dirbantys kūrėjai. Nepriklausomas „iOS“ programuotojas ir tinklaraščio „SwiftLee“ įkūrėjas Antoine’as van der Lee, daugiau nei dešimtmetį užsiimantis programėlių optimizavimu, viešai pabrėžia labai aiškią žinutę: nustokite priverstinai uždarinėti programėles – taip jūs ne taupote bateriją, o ją eikvojate.
Van der Lee, kasdien sprendžiantis sudėtingus baterijos taupymo ir našumo optimizavimo klausimus, tik patvirtina tai, ką „Apple“ inžinieriai kartoja jau daugelį metų. „iOS“ yra viena pažangiausių operacinių sistemų resursų valdymo srityje, o vartotojo įsikišimas tradiciniais „valymo“ metodais šį procesą tik trikdo.
Ar tai reiškia, kad programėlių uždarymo funkcijos apskritai nereikėtų naudoti? Ne visai. „Apple“ aiškiai įvardija kelias konkrečias, tačiau labai ribotas išimtis.
Priverstinai uždaryti programėlę verta tik tuomet, kai ji akivaizdžiai sutrinka: užstringa, nustoja reaguoti, smarkiai vėluoja (lagina) ar veikia nestabiliai. Tokiu atveju programėlės uždarymas ir naujas paleidimas dažniausiai yra geriausias ir greičiausias būdas atkurti normalų jos veikimą.
Kita, nors ir retesnė priežastis priverstinai uždaryti programėlę – kai ji, nors šiuo metu ir nenaudojama, fone neįprastai daug eikvoja energijos. Tai galima patikrinti meniu „Nustatymai“ > „Baterija“. Jeigu tam tikra programėlė nuolat yra daugiausia energijos sunaudojančių programų sąrašo viršuje, tai gali būti signalas ne tik ją uždaryti, bet ir apskritai atsisakyti jos naudojimo.
Kasdieniam „iPhone“ naudojimui programėlių uždarinėti tam, kad „sutaupytumėte bateriją“ ar „išvalytumėte atmintį“, nereikia ir netgi nereikėtų. Telefonas šiuos procesus valdo geriau už mus, o dažnas priverstinis programėlių uždarymas be būtinos priežasties tik didina resursų ir baterijos sąnaudas.
