Karolis Vyšniauskas
Nuotr. Edvinas Greičius
Ketvirtadienio vakarą sostinės klube „Kablys“ vykusiame audiovizualinės poezijos festivalio TARP koncerte lankėsi neeilinė viešnia – norvegų dainininkė, rašytoja, poetė, muzikos kritikė Jenny Hval.
Jos muzika yra protinga, kaip ir ji pati. Su Jenny asmenybe jau galėjome susipažinti šiame „Laiko“ publikuotame interviu, kuriame ji kalba apie Oslo muzikos sceną ir pačios muziką. Ketvirtadienį jos intelektu galėjome įsitikinti patys.
Paprasta muzika Jenny neįdomi. Ji nedainuoja, o pasakoja istorijas, dažnai makabriškas, pavadintas „Blood Flight“ arba „Death of the Author“, kartais besitęsiančias iki 9 minučių ilgio. Gitaristas ir būgnininkas pasirūpina, kad jos neprailgtų. Vilniuje tai atrodė ir skambėjo štai taip:
Jenny gitaros grojimo maniera priminė Anną Calvi, dainavimas – PJ Harvey ar netgi Nicką Cave’ą, tačiau tiek jos photoshopinio moteriškumo standartus laužanti išvaizda, tiek ne visada ausiai malonus, bet autentiškas vokalas leido ją identifikuoti kaip vieną vienintelę.
Sunku prisiminti panašią muziką, literatūrą ir meno kritiką įkūnijančią asmenybę viešėjus Vilniuje anksčiau. Galbūt jos ir nebuvo?
Publika Jenny išlydėjo plojimais, nors ir be „one more time“ skanduočių. Savo ruožtu, Vilnius jai patiko. „Tai yra geriausia vieta, kokioje mums tekę groti. Norėčiau, kad ką nors tokio turėtume Osle“, – pasakė Jenny taip įtikinamai, kad sunku ja nepatikėti. Juolab kad naujam gyvenimui prikeltas „Kablys“ – tikrai įspūdį daranti vieta, kurios prisikėlimo istoriją jau esame aprašę.
Visa informacija apie Jenny Hval – jos asmeninėje svetainėje jennyhval.com.
Jenny apšildę „InSearch“ – ne mažiau intelektuali kompanija. Vasaros pabaigoje atgimusi itin perspektyvi sostinės alternatyvaus džiazo grupė atsisakė vokalisto ir pasinėrė tik į instrumentinį skambesį. Tai buvo geras sprendimas. Visi „InSearch“ nariai – profesionalūs muzikantai, žinantys, kaip groti, kad būtų įdomu ir be dainavimo. Negirdėjome nė vienos atmestinos instrumentinės partijos. Jų požiūris į muziką – rimtas, buvimas scenoje – su pasitikėjimu savimi, bet be lašo arogancijos.
Nors grupė atrodė kaip jau suformavusi savą skambesį, jie vis dar yra insearch, vis dar ieško alchemijos recepto džiaze. Niekada nežinai, ko iš jų tikėtis ne tik kitoje dainoje – nežinai ir ko tikėtis kitoje dainos minutėje. Tai yra vienas puikiausių jausmų muzikoje. Ketvirtadienį „Kablyje“ „InSearch“ jį suteikė.
Ir dar vienas svarbus dalykas, TARP festivaliui ypač aktualus: jų muzika yra labai poetiška. Juk kas sakė, kad poezija būtinai turi būti užrašyta žodžiais?
Šį vakarą Vilniuje, klube XI20 TARP surengs savo finalą, kartu su Driezhu, „Betoniniais triušiais“ ir „AVaspo“.
Galerijoje – Jenny Hval ir „InSearch“ koncerto nuotraukos. Autorius – Edvinas Greičius:
