Dainininkui Jeronimui Miliui pastaruoju metu veiklų tikrai nestinga – charizmatiškasis rokeris dainuoja miuzikluose, jo laukia ne tik gausybė koncertų, teatro spektakliai, bet ir koncertai su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru. „Šiuo metu gyvenu savo mėgstamuoju darbymečiu“, – šypsosi atlikėjas. Ir nesibaimina, kad net praėjus šventinių koncertų šurmuliui nebus kada atsikvėpti – dainininkas džiaugiasi, kad darbai jau suplanuoti bent iki birželio. Šįsyk su Jeronimu kalbamės apie artimiausius planus, pažintį su maestro Gintaru Rinkevičiumi, darbą su orkestru ir net rokerio repertuare atsiradusią meilės dainų klasiką.
Jeronimai, kokie artimiausi darbai Jūsų laukia?
Gruodžio pradžioje išleidome miuziklo „Karmen“ premjerą Kauno valstybiniame muzikiniame teatre, važinėjame po didžiuosius miestus su miuziklu „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda“, laukia koncertai su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru bei Povilu Meškėla, Česlovu Gabaliu ir Evelina Sašenko. Jau pačioje kitų metų pradžioje pasirodys puikūs „Svynio Todo“ spektakliai bei naujo miuziklo „Boni ir Klaidas“ pastatymas Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre. Be išvardintųjų dar laukia krūva koncertų, spektaklių teatruose bei kitų projektėlių, tad labai džiaugiuosi, kad veiklos netūrėtų stigti bent iki birželio mėnesio.
Jūsų grafikas išties įtemptas. Šį gruodį kartu su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru dainuojate net dviejuose projektuose: „Roko baladės 4“ ir „Meilės dainos“. Kaip prasidėjo Jūsų bendradarbiavimas su simfoniniu orkestru?
Su maestro Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamu orkestru pirmą kartą susidūriau, kai gavau pasiūlymą sudalyvauti Leonard Bernstein „The Mass“ koncertiniame atlikime. Tai buvo kupina streso pažintis, mat būdamas be muzikinio išsilavinimo ir beveik neturėdamas patirties dainuoti iš natų, gavau ritmiškai sudėtingą partiją ir taip labai sudėtingame, rimtame kūrinyje. Šįkart nepadėjo net mano įgūdžiai „nusiimti“ partiją iš klausos, nes viskas, ką galėjau rasti internete, dažniausia buvo atlikta ritmiškai netiksliai ir su įvairiomis klaidomis. Net dainavimas su dirigentu man buvo naujiena, o išankstinis įstojimų rodymas tuomet man tik dar labiau viską painiojo ir išmušinėjo iš vėžių. Maestro mane kaip reikiant „tarkavo“ ir vis per repeticijas kartodavo: „Jūs ir vėl neteisingai išmokote…“ Galų gale visa tai man tapo dideliu spyriu mokytis solfedžio, ritmikos bei užpildyti muzikinio išsilavinimo pagrindų spragas.
„Roko baladės“, Martyno Siruso nuotr.
Esate roko muzikos atstovas. Ką Jums reiškia koncertuoti kartu su orkestru?
Koncertuoti su orkestru yra ypatinga, nes tai – kelios dešimtys profesionalų, tam tikra prasme aukojančių savo solines ambicijas vardan bendro rezultato, papildantys vienas kitą, kvėpuojantys vienu ritmu tam, kad sudarytų galingą visumą bei sukurtų energiją ir atmosferą vieno organizmo, alsuojančio klausytojui. Dauguma rokerių svajoja atlikti savo autorinę muziką akomponuojant orkestrui. Aš esu laimingas, nes ir tai jau teko patirti, kai kartu su gitaristu Enriku Slavinskiu atlikome „Soul Stealer“ kūrinius festivaliuose „Operetė Kauno pilyje“. Kaskart koncertuoti su orkestru yra rimta ir solidu.
Kaip Jūsų repertuare atsirado meilės dainų klasika? Kaip jaučiatės šiame amplua?
„Meilės“ dainas norim ar nenorim žinom visi. Kūrinius, kuriuos dainuojame su Evelina, nuolat gali išgirsti per radiją, televiziją ar net prekybos centruose. Tai tie kūriniai, kurių melodijos kiekvienam „kažkur girdėtos“, kurias nejučiom niūniuojame galvoje pusdienį po tokio netyčinio išgirdimo per radiją. Galų gale, beveik visi duetai yra apie meilę, laimingą ar nelaimingą, tad ir mūsų koncertuose jie iš skirtingų laikotarpių, skirtingų stilių, nes dainos apie meilę buvo, yra ir visada bus aktualios. Aš, kaip ir mes visi, nuolat išgirstu seną ar naują dainą apie meilę ir jei kuri tikrai patinka – aš ne prieš sudainuoti savo interpretaciją.
Ar lengva dainuoti duete su Evelina Sašenko? Kokia ji scenos partnerė?
Mano galva, Evelina – vokalistė profesionalė, ji ne tik puikiai dainuoja, bet ir girdi bei jaučia partnerį. Su ja visada labai komfortabilu dainuoti duete, įdomu ir smagu dainuojant papildyti vienas kitą, kartu ieškoti kuo kokybiškesnio kūrinio varianto.
