Parazitas, nuolat gyvenantis milijonų žmonių smegenyse, gali būti ne toks „užmigęs“, kaip iki šiol manyta.
Kalifornijos universiteto Riversaide (UCR) mokslininkai aptiko įrodymų, kad pelėms esant ilgalaikei infekcijai smegenyse vyksta žemo lygio Toxoplasma gondii reaktyvacija.
Manoma, kad šiuo smegenis pažeidžiančiu parazitu, kuris dauginasi katėse, o pelės ir kiti gyvūnai veikia kaip tarpiniai šeimininkai, yra užsikrėtę daugiau nei trečdalis pasaulio gyventojų. Dažniausiai patogenas į žmogaus organizmą patenka kontaktuojant su kačių išmatomis arba vartojant žalią ar nepakankamai termiškai apdorotą mėsą.
Neretai infekcija vystosi nepastebimai: simptomų nejaučiantys žmonės gali net nenutuokti, kad jų organizme gyvena parazitas. Šeimininkui nežinant, T. gondii sudaro cistas smegenų, širdies ir raumenų audiniuose. Jose parazitas gali išlikti visą gyvenimą – tarsi neaktyvus, kol imuninė sistema nenusilpsta.
Vis dėlto nauji duomenys rodo, kad cistose gali vykti gerokai daugiau procesų, nei manyta anksčiau.
Ilgą laiką buvo tikima, kad kiekvienoje mažoje cistoje yra tik viena, „miegančios“ būsenos T. gondii forma. Tačiau UCR tyrėjai, pasitelkę pavienių ląstelių RNR sekoskaitą, atskleidė, jog cistose gali būti kelios skirtingos parazito atmainos, kartu įsitaisiusios užkrėstų pelių smegenyse.
Pelėse parazitas, regis, gali telktis net iki penkių skirtingų formų pavidalu. Šios formos vystosi ir dauginasi nevienodai – skirtingu greičiu bei skirtingais būdais. Po kelių dienų auginimo laboratorijoje kai kurios atmainos priartėja prie stadijų, siejamų su reaktyvacija ir atsinaujinusiu aktyvumu.
„Nustatėme, kad cista nėra tik tylus slėptuvės kampelis – tai aktyvus centras, kuriame telkiasi skirtingos parazito formos, orientuotos į išgyvenimą, plitimą arba reaktyvaciją“, – teigia UCR biomedicinos mokslininkė Emma Wilson.
„Mūsų darbas keičia požiūrį į Toxoplasma cistą, – tęsia ji. – Tai verčia ją vertinti kaip pagrindinį parazito gyvavimo ciklo valdymo tašką. Būtent čia turėtume nukreipti naujus gydymo būdus. Jei norime veiksmingai gydyti toksoplazmozę, cista turi tapti pagrindiniu taikiniu.“
Toksoplazmozė – tai liga, kurią žmonėms sukelia T. gondii. Ji gali pasireikšti į gripą panašiais simptomais ir psichikos sutrikimų požymiais. Silpnesnę imuninę sistemą turintiems asmenims toksoplazmozė kartais sukelia traukulius arba regėjimo sutrikimus.
Antiparazitiniai vaistai gali padėti, tačiau aktyviai ligos stadijai ir „miegančiai“ parazito formai paprastai reikia skirtingų medikamentų. Gydymą apsunkina ir tai, kad cistose gali slėptis įvairios parazito formos.
„Identifikavus skirtingas parazito atmainas cistose, galime tiksliau įvardyti, kurios iš jų labiausiai linkusios suaktyvėti ir padaryti didžiausią žalą“, – aiškina Wilson. Pasak jos, tai padeda suprasti, kodėl ankstesnės vaistų kūrimo pastangos dažnai buvo nesėkmingos, ir atveria kelią naujiems, tikslesniems terapiniams taikiniams.
Tiriant pelių, užkrėstų lėtine (28 dienas trunkančia) T. gondii infekcija, smegenis paaiškėjo, kad vėlesnėje ligos stadijoje cistose susidaro didesnė parazito formų įvairovė nei ūmios infekcijos metu.
Pirmąją infekcijos savaitę parazitai, panašu, pereina į greitesnio dauginimosi stadiją, o vėliau persijungia į lėtesnio augimo fazes ir formas, palaikančias cistų struktūrą bei išlikimą. Tai rodo, kad T. gondii vystymasis nėra paprastas, nuoseklus ir linijinis procesas – veikiau tai dinamiškas, daugialypis ciklas.
Autorių teigimu, linijinis, žingsnis po žingsnio vykstantis brendimas yra mažai tikėtinas, todėl dabartinis mūsų supratimas apie šią parazitinę infekciją turėtų būti peržiūrėtas.
„Daug dešimtmečių Toxoplasma gyvavimo ciklas buvo suprantamas pernelyg supaprastintai, – sako Wilson. – Mūsų tyrimas meta iššūkį šiam modeliui.“
