Kilimėliais nuklota salė ant kurių erotiškai rangosi gausybė gražių moterų… na arba pabandykime iš kitos pusės – stilinga ir madinga šiuolaikinė grupinė mankšta su kitomis ne tokiomis gražiomis moterims, kurioms reikia numesti gerokai daugiau svorio…
Iš esmės tai yra asmeninio tobulėjimo ir savirealizacijos metodinė sistema, kurios tikslas paprastas ir elementarus – laimingas, visavertis, naudingas gyvenimas, o tiems, kuriems tai tampa gyvenimo būdu galutinė stotelė jo arba jos individualios energijos susijungimas su visata.
Tiesa, pastarąjį tikslą dar žinomą kaip prašviesėjimą ar išsilaisvinimą pasiekia vienetai, kadangi atsidavimas meditacijai reikalauja ne tik valios ir pasišventimo, bet ir atsiskyrėliško, asketiško iki kraštutiniškumų gyvenimo būdo, o tam ryžtasi nedaugelis.
Nors tai yra dvasinių ieškojimų kelias einant juo kartu tobulinamas ir kūnas, randama ramybė, žinios arba savęs pažinimas – visa tai, kaip sako patys jogai, yra tarsi savotiški paskatinimai nesustoti.
Joga yra viena iš šešių klasikinių induizmo filosofijos krypčių, o jos esminiai principai aprašyti šventuosiuose raštuose Vedose, kurios taip pat yra ir vieni iš seniausių žmonijai žinomų rašytinių šaltinių. Tikima, kad jogos ištakos siekia dar senesnius laikus, kai raštas dar neegzistavo, o savo patirtį dvasinio tobulėjimo paieškose mokytojai savo mokiniams perduodavo iš lūpų į lūpas.
Keturi keliai link to paties tikslo
Per tūkstantmečius trunkančią jogos istoriją mokyklų bei stilių radosi gausybė ne tik jos gimtinėje Indijoje, tačiau ir visame pasaulyje. Visgi kad ir kokie būtų skirtingų tipų jogos skirtumai, kas labiausiai akcentuojama, panašumai visada žymiai ryškesni, jų daugiau, taigi nėra labai didelio skirtumo, kokį stilių pasirinksite.
Visi į prašviesėjimą vedantys jogos takai ir takeliai šakojasi nuo keturių pagrindinių kelių:
- Jnana joga – žinojimo ir išminties, kuriame stengiantis pažinti savo prigimtį mokomasi atskirti iliuzijas nuo tikrovės;
- Karma joga – pasiaukojančios ir nesavanaudiškos veiklos kelias,
- Bhakti joga – dvasinio pasišventimo
- Raja joga – minčių kontrolės kelias, kai stengiamasi sekti ir kontroliuoti viską, kas vyksta galvoje tuo metu, kai asmuo yra sąmoningas.
Hatha joga, asanos, kvėpavimo pratimai ir meditacija
Tai, ko mokoma daugumoje vakaruose smarkiai plintančiu jogos virusu besinaudojančių mokyklų yra vadinamoji Hatha joga. Metodiką dar penkioliktam amžiuje sugalvojo Yogi Swatmarama kaip kūno paruošimo ilgoms meditacijoms pratimų kompleksą.
Šios treniruotės visad yra energingos, kadangi siekiama per trumpą laiką apvalyti kūną ir protą, tačiau kitais aspektais Hatha joga paremta Raja principais ir seka tą kelią. Svarbiausios poveikio priemonės šiai metodikai yra statinės jogos pozos, vadinamos asanomis ir taisyklingo kvėpavimo pratimai dar žinomi kaip pranajama.
Asanos
Nors intensyvumas, eiliškumas ir patys pratimų komplektai skirtingose jogos studijose skiriasi esmė visur ta pati – bet koks judesys atliekamas susikaupus ir susikoncentravus tarsi stengiantis valdyti kiekvieną naudojamą raumenį, taip pat, dažniausiai jogos pozos atliekamas lėtai ir būtinai kontroliuojant kvėpavimą.
Nors ir vadinamos statinėmis pozomis asanos nėra vienalytės, o jas sudaro trys stadijos – įėjimas, buvimas ir išėjimas. Visos jos vienodai svarbios – kiek sutelktos mintys į kūno valdymą, kaip statiškai ir kiek laiko išbūti jis gali vienoje ar kitoje pozoje, kaip gerai pavyksta po įtempimo atsipalaiduoti.
Tiesa, kitaip negu, pavyzdžiui, svarmenų kilnojimas arba aerobiniai pratimai asanos visad atliekamos neperkraunant kūno, nes tai yra tobulėjimo, o ne savęs prievartavimo kelias. Pradedant lankyti užsiėmimus patariama žiūrėti, kaip pozas atlieka instruktorius ir labiau patyrę kolegos, tačiau tuo pat metu klausyti ir savo kūno.
Jei užsiimat ką nors skauda ar žmogus jaučiasi nepatogiai, tai yra pirmas ženklas, jog daro kažką neteisingai, nes joga visų pirma turi teikti malonumą.
Pranajama
Kita gyvybiškai svarbi jogos filosofijos dalis, įtraukiama ir į vakarietiškąsias treniruočių programas yra pranajama arba kvėpavimo reguliavimas. Jei juokais kuriam rimtesniam jogui užsiminsite, jog nekvėpuoti neįmanoma ir visi tai daro, jums atsakys, jog kvėpuoti žmonės nemoka.
Jei tikėsime jogais, problemos esmė tai, jog šiuolaikinis miesto ritmas, kai viskas daroma bėgant, skubant, nesusimąstant bei sėslus, nepaslankus ofisuose susėdusių žmonių gyvenimo būdas lėmė ir tai, kaip mes kvėpuojame.
Didžiausia problema – kvėpavimas kasdieninėse situacijose daugeliu atvejų yra neritmingas ir paviršutiniškas, taip pat įkvepiame orą tik viršutine krūtinės ląstos dalimi ir išnaudojame tik maža dalį to tūrio, kurį plaučiai mums pajėgūs suteikti. Dėl to organizmas nepakankamai gerai aprūpinamas oru arba tiksliau deguonimi, kuris jogoje prilyginamas gyvybinei energijai ir kyla visa serija problemų pradedant psichologinės pusiausvyros praradimu ir baigiant sutrikusiu virškinimu.
Paranajamos tikslas ir yra išmokyti jus stebėti bei kontroliuoti kvėpavimą ne tik treniruočių metu, bet ir kiekvieną dieną.
Meditacija
Joga, visų pirma, yra savęs pažinimo kelias, todėl netgi tarp parengiamąja stadija laikoma Hatha joga užsiimančių žmonių visada atsiras vienas kitas, norintis žengti toliau. Būtent meditacija ir yra tas kitas laiptelis tobulėjant bei siekiant savirealizacijos, harmonijos.
Jogų teigimu, mus išlaisvinti arba įkalinti gali tik mūsų pačių protas ir tai, kaip mes suvokiame save bei išorinį pasaulį yra pagrindinis ir vienintelis didžiulio džiaugsmo arba slegiančio liūdesio šaltinis.
Remiantis šia logika ir buvo sukurtos meditacijos metodikos, kurios ramina nervų sistemą, turi subalansuojantį, apvalantį ir harmoniją teikiantį poveikį.
Meditacijų esmė atrasti, padėti geriau suvokti, išmokti vertinti savąjį vidinį „aš“. Greta to medituojantys žmonės automatiškai įgija gebėjimą matyti ir suprasti aplink juos vykstantį gyvenimą ramiai, bet budriai, susikaupę, bet neįsitempę.
Galėjimas greitai panirti į meditaciją bei ilgai išlinkti joje labiausiai priklauso nuo dviejų gebėjimų – koncentracijos ir sugebėjimo atsipalaiduoti taip, kad taptum sau stebėtoju iš šalies. Na, ir dar reikia būti fiziškai pasirengus tam, kad išgalėtum patogiai ir stabiliai nejudėdamas sėdėti visą meditacijos trukmę.
Nauda kūnui, protui ir sielai
Nors ieškodami informacijos apie jogos teikiama naudą galite rasti sąrašus, kuriuose nurodytos didžioji dalis pasaulio ligų ir negalavimų, tiesa tokia, kad ši filosofija nebuvo sugalvota kaip vaistas ir niekada juo nebus.
Visa nauda gaunama todėl, kad ilgą laiką praktikuojant jogą bei (labai patartina) derinant mitybą kūnas ir protas apsivalo, funkcionuoja harmoningiau. Jei pažvelgsime į kai kurias ligas iš to sąrašo, kuriame joga nurodoma, kaip veikla palengvinanti simptomus, pamatysime, jog jos ten atsirado neatsitiktinai.
Pavyzdžiui, artrito kankinamiems žmonėms didžiausią teigiama poveikį duoda lėtai ir švelniai atliekamai tempimo pratimai, astmą ar kitus kvėpavimo sutrikimus įveikti ar lengviau su jais susidoroti padeda kvėpavimo valdymo metodika ir taip toliau. Kalbant apie tuos, kurie laiko save sveikais, tačiau nori „pasitobulinti“ galima nurodyti tokius su joga siejamos naudos punktus:
Psichologijai: ramybė kaip natūrali būsena, padidėjusi koncentracija, susikaupimas, streso valdymas.
Dvasiai: savęs ir aplinkui esančio pasaulio pažinimas, išdidumo atsisakymas.
