Jokio įspėjimo ir iškart milžiniška bauda: žvejams primenama taisyklė, už kurią baudžiama be pasigailėjimo
Artėjant pavasariui, keičiasi ne tik gamta, bet ir žvejybos taisyklės. Balandis – vienas jautriausių laikotarpių vandens ekosistemoms, nes tuo metu intensyviai vyksta žuvų nerštas. Dėl šios priežasties įsigalioja papildomi ribojimai, kurių laikymasis yra būtinas siekiant išsaugoti žuvų išteklius ateičiai.
Aplinkos apsaugos specialistai pabrėžia, kad šiuo laikotarpiu žvejai turėtų būti ypač atidūs. Draudimai nėra formalumas – jie skirti apsaugoti žuvis jų dauginimosi metu, kai jos yra pažeidžiamiausios. Nepaisant to, kasmet vis dar fiksuojama pažeidimų, todėl kontrolė šiuo laikotarpiu taip pat stiprinama.
Nuo balandžio pradžios įsigalioja konkretūs ribojimai. Pavyzdžiui, nuo balandžio 1 dienos iki gegužės 15 dienos draudžiama gaudyti salačius. Kiek vėliau, nuo balandžio 20 iki gegužės 20 dienos, papildomi apribojimai taikomi tam tikrose teritorijose – Nemuno deltos regioniniame parke tuo metu negalima žvejoti karšių (išskyrus polderius), o Kauno mariose uždrausta žvejyba 400 metrų zonoje aplink Dabintos pusiasalį.
Be šių sezoninių ribojimų, galioja ir kiti, ilgesnio laikotarpio draudimai, kurie balandį vis dar aktualūs. Iki gegužės vidurio draudžiama gaudyti kiršlius, iki gegužės pabaigos – sterkus. Taip pat iki balandžio pabaigos negalima žvejoti lydekų. Kai kurioms rūšims ribojimai dar ilgesni – pavyzdžiui, siauražnyplių vėžių gaudymas draudžiamas iki liepos vidurio, o ungurių žvejyba Kuršių mariose negalima ištisus metus.
Papildomi apribojimai taikomi ir žvejybos būdams. Iki balandžio 30 dienos draudžiama naudoti žuvelę kaip masalą (išskyrus tam tikras išimtis), o naktinė žvejyba kai kuriuose vandens telkiniuose, kuriuose organizuojama limituota lašišų ir šlakių žvejyba, taip pat negalima. Draudimas galioja laikotarpiu, kai žvejojama daugiau nei valandą po saulėlydžio arba likus daugiau nei valandai iki saulėtekio.
Svarbu žinoti, kad visi šie terminai yra skaičiuojami imtinai, todėl net ir viena diena gali lemti pažeidimą. Būtent dėl to žvejams rekomenduojama iš anksto pasitikrinti galiojančias taisykles prieš vykstant prie vandens telkinių.
Aplinkosaugininkai taip pat primena, kad už taisyklių nesilaikymą gali grėsti baudos, o kai kuriais atvejais – ir žvejybos įrankių ar net laimikio konfiskavimas. Todėl atsakingas elgesys yra ne tik sąmoningumo, bet ir finansinės rizikos klausimas.
Gyventojai, kuriems kyla neaiškumų dėl galiojančių reikalavimų, gali kreiptis į Aplinkos apsaugos departamentą konsultacijai. Specialistai ragina nedvejoti ir pasitikslinti – tai padeda išvengti klaidų ir prisideda prie bendro tikslo išsaugoti Lietuvos vandens telkinių gyvybingumą.
Trumpai tariant, pavasarinė žvejyba reikalauja daugiau atsakomybės nei įprastai. Tai metas, kai svarbiausia ne laimikis, o pagarba gamtai ir jos ciklams.
