Po šventinio vaišių stalo daugelis instinktyviai griebiasi puodelio stiprios kavos, tikėdamiesi „atgyti“ po bemiegės nakties. Tačiau ryte, po gausesnio alkoholio vartojimo, kava gali ne tik nepadėti, bet ir sustiprinti nemalonius simptomus.
Kodėl šis gėrimas nėra geriausias pasirinkimas sausio 1-osios rytą, paaiškinama toliau.
Alkoholis pasižymi stipriu skysčius varančiu poveikiu – iš organizmo pašalinama daugiau skysčių ir elektrolitų. Kofeinas veikia panašiai, todėl kava dar labiau sustiprina dehidrataciją. Būtent skysčių stoka yra viena pagrindinių galvos skausmo, burnos sausumo ir bendro silpnumo po vaišių priežasčių.
Kofeinas nepagreitina išblaivėjimo
Gajus mitas, kad kava padeda greičiau atsitokėti po alkoholio, neturi jokio mokslinio pagrindo. Kofeinas neveikia to, kaip greitai kepenys skaido alkoholį. Žmogus gali pasijusti žvalesnis, tačiau toksinai organizme išlieka, todėl susidaro tik tariamo pagerėjimo iliuzija.
Po alkoholio vartojimo skrandžio gleivinė paprastai būna sudirginta ir jautri. Kava skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą, todėl gali sukelti ar sustiprinti rėmenį, pykinimą ar pilvo skausmus. Tai ypač aktualu tiems, kurie kavą geria tuščiu skrandžiu.
Alkoholis ir kofeinas skirtingai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą, tačiau jų derinys po vaišių gali paskatinti padažnėjusį širdies plakimą, rankų drebėjimą ir nerimo jausmą. Žmonėms, jautriems kraujospūdžio svyravimams, toks derinys gali dar labiau pabloginti savijautą.
Gydytojai pataria rytą po gausesnio alkoholio vartojimo pradėti paprastu vandeniu arba gėrimu su elektrolitais. Taip pat naudinga gerti šiltas žolelių arbatas, negazuotą mineralinį vandenį ar lengvą sultinį. Kavos geriau neskubėti – palaukti kelias valandas ir išgerti ją tik tuomet, kai pavalgysite ir bent iš dalies atstatysite skysčių pusiausvyrą organizme.
