Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, 2023 metais visame pasaulyje išauginta beveik 99 mln. tonų vandens gyvūnų, daugiausia žuvų, moliuskų ir vėžiagyvių. Tai net penkis kartus daugiau nei prieš 30 metų.
Tačiau kartu su sparčia akvakultūros plėtra didėja ir aplinkosaugos problemos. Ekologai įspėja, kokių žuvų geriau nepirkti. Pramoniniai žuvų augintojai renkasi rūšis, kurios greitai auga ir turi mažus priežiūros reikalavimus.
Tai tokios žuvys kaip lašišos, karpiai ir tilapijos. Tokių ūkių mastai kasmet auga, fiksuojami vis nauji rekordai, tuo metu natūralūs vandenynų ištekliai vis labiau alinami – daugelis jų jau peržvejoti.
Sparčiai augančios rūšys itin paklausios, kuo greitesnis augimas ir mažesni reikalavimai, tuo didesnis pelnas. Taip ūkininkai gali maksimaliai kontroliuoti auginimo procesą.
Populiariausios pasaulyje išaugintos žuvys – karpiai, tilapijos ir Atlanto lašišos. Pastarųjų, itin populiarių Europoje, 2023 metais buvo išauginta apie 1,9 mln. tonų, beveik visa produkcija atkeliauja iš fermų.
Akvakultūros mastai
Žuvys auginamos tiek ekstensyviuose ūkiuose, kuriuose sąlygos dar kiek primena natūralią aplinką, tiek intensyviose fermose, kur baseinai tampa tankiai užpildytais betoniniais rezervuarais.
Pastaruoju atveju žuvys laikomos didžiuliame tankyje, natūralios jų elgsenos sąlygos menkai atkuriamos. Dauguma pasaulio žuvininkystės fermų yra Azijoje.
Skaičiuojama, kad pasaulyje kasmet išauginama apie 2 trln. žuvų ir krevečių.
Peržvejotas vandenynų pasaulis
Ilgą laiką manyta, kad vandenynų žuvų ištekliai yra neišsemiami, ši klaidinga prielaida atvedė prie katastrofiškų pasekmių. Ypač stipriai nukentėjo Pietryčių Ramusis vandenynas bei Viduržemio ir Juodoji jūros.
Bloga padėtis ir Baltijos jūroje, pavyzdžiui, eršketai čia jau visai išnyko. Tarp labiausiai peržvejotų ir nykstančių rūšių šiuo metu – mėlynpelekiai tunai, menkės, europiniai unguriai ir net silkės. Tunų populiacijos ypač smuko dėl masinio gaudymo ir nelegalių žvejybų.
„Greenpeace“ sudarė raudonąjį žuvų sąrašą
Aplinkosauginė organizacija „Greenpeace“ parengė sąrašą žuvų, kurių rekomenduojama vengti. Į jį pateko menkės, įvairių rūšių tunai (mėlynpelekiai, geltonpelekiai, ilgamelekiai, didžiaeakiai), Atlanto lašišos, tropinės krevetės, Grenlandijos ir Atlanto paltusai, karmazinai, mirunos, merlangai, plekšnės ir europiniai unguriai.
„Nepirkite žuvų iš šio sąrašo. Rinkitės vietines žuvis arba tas, kurios išaugintos tvariuose ūkiuose. Taip remsite atsakingą žvejybą ir mažinsite spaudimą gamtai“, – rekomenduoja „Greenpeace“.
Pavojai slypi ne tik nykstančiose rūšyse. 2023 metais atlikti tyrimai parodė, kad net pusėje tuno gaminių buvo viršytas leidžiamas gyvsidabrio kiekis. Šios toksiškos medžiagos žuvys prisigeria gyvendamos užterštuose vandenynuose.
Žmonėms reguliariai vartojant tokią žuvį, kyla rimtas pavojus sveikatai, nes gyvsidabris organizme kaupiasi ir ilgainiui gali sukelti neurologinius ir kitus sutrikimus.
