Kasdieniai mitybos įpročiai gali arba padėti ilgiau išlikti sveikiems, arba nepastebimai trumpinti gyvenimą. Medikai pabrėžia, kad būtent mityba tiesiogiai veikia širdies būklę, cholesterolio lygį, kraujospūdį ir net rimtų ligų riziką.
Specialistai aiškina, jog mityba daro įtaką keliems kritiškai svarbiems rodikliams: arteriniam kraujospūdžiui, cukraus kiekiui kraujyje, uždegiminiams procesams ir kūno masei. Todėl net nedideli, bet nuoseklūs pokyčiai racione gali turėti ilgalaikį efektą.
Dietologas Šonas Mendesas atkreipia dėmesį, kad sveikatos pagrindas – ne staigūs ir radikalūs ribojimai, o palaipsniui įtvirtinami kasdieniai sprendimai. Organizmas, pasak jo, labiausiai „atsako“ į pastovumą, o ne trumpalaikes dietas.
Medikai pirmiausia rekomenduoja įvertinti kalorijų balansą ir fizinį aktyvumą. Perteklinis svoris reikšmingai didina širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto bei miego sutrikimų riziką.
Ne mažiau svarbus ir kasdienis meniu. Gydytojai pataria didinti daržovių ir vaisių kiekį, nes jie padeda mažinti „blogojo“ cholesterolio lygį ir kontroliuoti kraujospūdį. Taip pat siūloma baltą duoną ir rafinuotus grūdus keisti pilno grūdo produktais – juose daugiau skaidulų, kurios siejamos su palankesne širdies veikla.
Specialistai ragina peržiūrėti ir baltymų šaltinius: pirmenybę teikti augaliniams produktams, žuviai bei jūros gėrybėms. Tuo metu raudona mėsa ir perdirbti mėsos gaminiai siejami su didesne priešlaikinės mirties rizika.
Dar vienas kritiškai svarbus veiksnys – cukrus ir druska. Gydytoja Elis Lichtenštein pabrėžia, kad per didelis natrio kiekis didina kraujospūdį, o tai gali baigtis infarktu ar insultu. Pridėtinis cukrus savo ruožtu siejamas su nutukimu ir diabeto vystymusi.
Medikai apibendrina: sveika širdis dažniausiai nėra vienos dietos rezultatas – tai kasdienių įpročių pasekmė. Būtent jie lemia, kiek ilgas ir kokybiškas bus gyvenimas.
