Kasdien internete atsiranda milijonai naujų nuotraukų. Žmonės kelia jas į socialinius tinklus, dalinasi komentaruose, talpina forumuose ar paprasčiausiai žymi draugus be jokio papildomo galvojimo. Tai atrodo natūralu – norisi pasidalinti įspūdžiais ar parodyti akimirką.
Tačiau kiek iš jūsų kada nors susimąstėte, kad tos pačios nuotraukos jau naudojamos mokyti robotus? Ir ar kada nors davėte tam aiškų sutikimą? Technologijos per pastaruosius metus pasistūmėjo taip toli, kad žmonės net nespėja suprasti, kas vyksta su jų duomenimis. Dirbtinis intelektas veikia per pavyzdžius, o kuo jų daugiau, tuo tiksliau jis atlieka užduotis.
Vienas svarbiausių šaltinių, iš kurių tokie pavyzdžiai imami, yra jūsų asmeniniai atvaizdai. Net jei tai tik vienas kadras iš senų atostogų ar nuotrauka, kurioje esate užfiksuoti šalia kažkieno kito. Daugelis asmenų net nežino, jog jų nuotraukos gali atsidurti didžiuliuose duomenų rinkiniuose.
Tokie rinkiniai naudojami algoritmų mokymui, tačiau dažniausiai renkami be tiesioginio jūsų sutikimo. Šis procesas tampa vis labiau nevaldomas, o atsakomybė, kaip rodo praktika, vis rečiau atsiduria ten, kur turėtų – pas tas įmones ar kūrėjus, kurie naudojasi jūsų veidais be jūsų žinios.
Nuotraukos tampa mokymosi medžiaga
Jūsų veidas internete nėra tik graži akimirka ar prisiminimas. Tai konkretus duomuo, kuris gali būti apdorotas, suskaidytas į taškus, pikselius ir perdirbtas į kažką, kas padeda robotui atpažinti žmogų. Toks duomuo tampa vertingu įrankiu, kai reikia kurti programas, kurios geba identifikuoti veidus, suprasti emocijas, ar net simuliuoti žmonių išvaizdas.
Vartotojui gali atrodyti, kad tai nieko baisaus – juk nuotrauka paskelbta viešai. Tačiau daugeliu atvejų tai daroma neįspėjus. Sutikimo formos niekas neprašo. O jei jūsų atvaizdas buvo pasidalintas kažkur prieš kelerius metus, net nepastebėsite, kad jis jau atsidūrė duomenų rinkinyje, kuris mokė sistemą generuoti kitų žmonių veidus ar sekti judėjimą mieste.
Didžiausią pavojų kelia tai, kad nuotraukos naudojamos ne tik techniniams eksperimentams. Jos gali būti įtrauktos į stebėjimo sistemas, emocijų analizės įrankius ar net naudojamos kaip šablonai naujoms, suklastotoms nuotraukoms generuoti. Visa tai vyksta be jokios papildomos kontrolės ir dažnai net ne ES ribose, kur galioja stipresni duomenų apsaugos reikalavimai.
Sutikimas – ar tikrai buvo duotas?
Pagal duomenų apsaugos taisykles, asmens duomenys turi būti naudojami tik gavus sutikimą. Tačiau realybėje, kai kalbama apie viešą turinį, šis sutikimas dažnai traktuojamas kaip numanomas. Vadinasi, jei paskelbiate nuotrauką viešame profilyje – teorinė prielaida yra tokia, kad leidžiate ja naudotis.
Tai palieka platų interpretacijos lauką, kuriuo dažnai pasinaudoja algoritmų kūrėjai. Jei tiksliai nežinote, kur buvo naudojama jūsų nuotrauka – jūs nesate vieni. Net kai kurios didžiosios kompanijos neskelbia tikslaus sąrašo, kokie vaizdai buvo naudoti mokant jų sistemas.
Tokia praktika kelia vis daugiau klausimų. O jei žinotumėte, kad jūsų atvaizdas naudojamas kuriant veidų atpažinimo technologiją? Ar vis dar jaustumėtės saugiai? Net jei bandytumėte pašalinti savo duomenis – procesas dažniausiai yra lėtas, biurokratiškas ir dažnai ignoruojamas.
Dažnas atvejis, kai duomenys jau būna perkopijuoti šimtus kartų, išplatinti tarp kelių skirtingų šaltinių ir ištrinti visus jų egzistavimo pėdsakus tampa beveik neįmanoma.
Ar galima apsisaugoti?
Vienas iš nedaugelio dalykų, ką galite padaryti – būti sąmoningesni. Jei viešinate nuotraukas, bent jau patikrinkite, ar jos matomos tik draugams. Venkite talpinti veidus svetainėse, kurios neturi aiškios privatumo politikos. Naudokite filtrus, kuriuos sunkiau atpažinti algoritmams.
Ir svarbiausia – nepamirškite, kad viskas, kas atsiduria internete, išlieka daug ilgiau nei jūs to tikitės. Rekomenduojama peržvelgti ir senus socialinių tinklų profilius.
Galbūt juose yra nuotraukų, kurias patys seniai pamiršote, bet jos vis dar pasiekiamos viešai. Taip pat verta riboti tai, ką apie jus galima rasti paieškos sistemose. Kai kurios jų siūlo funkcijas, leidžiančias pašalinti neaktualią ar neteisingą informaciją apie jus.
Skamba ne kaip grėsmė, o kaip faktas
Šiuo metu viskas, ką įkeliate į virtualią erdvę, gali būti išanalizuota, panaudota ir paversta algoritmų dalimi. Ir nors tai skamba tarsi mokslinė fantastika, tai – jau realybė.
Jei niekada nesuteikėte leidimo naudoti savo veidą mokant robotus, greičiausiai tai įvyko vis tiek. Jūs to nepastebėjote, niekas nepaklausė, bet jūsų atvaizdas jau gali būti sistemoje, kurią naudoja didžiulės technologijų įmonės.
Vienintelis būdas atgauti bent dalį kontrolės – būti informuotam. Ne naiviai pasitikėti platformomis, o žinoti, kokios pasekmės gali kilti. Nes jūsų veidas yra daugiau nei tik nuotrauka. Tai identitetas, kuris gali būti išskaidytas, perdirbtas ir panaudotas tam, kad robotai mokytųsi būti panašesni į jus.
