Karolis Vyšniauskas
Nuotr. Justė Urbonavičiūtė
Net nejauku apie šį šeštadienio koncertą pasakyti ką nors ne tokio entuziastingo, kai apžvalgos ir feisbuko komentarai mirga komplimentais ir šauktukais.
Organizacine prasme koncertas išties pavyko. Žmonių – tiek, kiek sostinės centre įsikūręs „Studio 9“ galbūt dar nebuvo matęs. Visi bilietai buvo išpirkti gerokai iki įvykio. Tai didelis pasiekimas, žinant, kad J.Viewz vardas nėra tas, kuris savaime garantuotų publikos dėmesį. Tiesą sakant, iki šiol Lietuvoje, kaip ir daug kur aplink, jis praktiškai buvo nežinomas.
Brukline kuriančio izraeliečio Jonathano Dagano vedinas elektroninės muzikos projektas kol kas labiausiai pasižymėjo 2010-aisiais išleidęs sėkmingą, bet iki Lietuvos tik per šio koncerto reklaminę kampaniją atėjusį vasariško brizo singlą „Salty Air“ ir sukūręs puikią pakuotę savo albumui „Rivers and Homes“. Už ją J.Viewz pernai netgi buvo nominuoti „Grammy“, „Best Recording Package“ kategorijoje:
Viduje – muzika (J.Viewz FB nuotr.)
Koncerto metu publika dainavo ar bent jau bandė dainuoti kartu su grupe, o pradėjus groti „Salty Air“ ar kitą trademark kūrinį, baladę „Oh, Something’s Quiet“ puldavo į mažą euforiją. Žiūrovai ar bent jau triukšmingiausia jų dalis namų darbus buvo atlikusi gerai. Multiinstrumentalistas Jonathanas, vokalistė Noa Lembersky ir būgnininkas Ofer Levy – trijų garbanių trijulė iš publikos gavo daugiau nei galėjo tikėtis. Nuėjus į j.viewz.com tarp grupės feisbuko fanų rodo vien draugus iš Lietuvos. Aš irgi vienas jų.
Vis dėlto, koncerte techninio broko ir nemotyvuotų garsų buvo tiek daug, kad beveik maloniau buvo klausytis apšildžiusiųjų „Proper Heat“. Jie savo darbą atliko tvarkingai, bet ne motoniškai, negailėdami nei balso, nei prakaito, bet palikdami jėgų pagrindiniam vakaro veiksmui. Grupei nulipus nuo scenos jų lyderį Karolį Ramošką sveikino pats Jonathanas – tikrai ne be reikalo.
Tuo tarpu J.Viewz mums patiekė mišrainę. Joje buvo momentų, kai grupė priartėdavo prie M83, bet galiausiai puldavo iki „Saulės kliošo“. Nors koncertą pradėjusi „Rivers and Homes“ intro su savo indie’išku uuu žadėjo daug, tai ir liko vakaro viršūne. Į geras kompozicijas pretendavusieji kūriniai paskęsdavo džiaminimo kokteilyje, kuris smagus pajudėti, kai kraujyje cirkuliuoja renginį rėmęs „Hennessy“ konjakas, tačiau vertinant blaivia galva paprasčiausiai nėra įdomus. Pavyzdžiui:
Rašant šią apžvalgą, J.Viewz įrašai soundcloud’e vėl skamba puikiai. Pradedi galvoti, kad arba a) šeštadienį matėme kitą grupę, tribute to J.Viewz, b) Jonathanas gerai pasidomėjo lietuvių skoniu, sužinojo, kaip dar nuo „Empti“ sėkmės čia populiari fankiška muzika ir tyčia parengė Vilniui adaptuotą programą.
Pasirodymą jis užbaigė sugrodamas skrilexišką miksą. Barmenai šoko ant pavydėtino dydžio „Studio 9“ baro, publikos rankos kilo į viršų. Koncertas pavyko.
