Plati ir graži šypsena – tarsi vizitinė kortelė. Deja, dažnas lietuvis šypsena susirūpina ir į specialistus kreipiasi tik atsiradus skausmui ar blogam burnos kvapui, o odontologus vis dar sieja su baime ir nemaloniais pojūčiais.
Tyrimai rodo, kad lietuvių burnos higienos įpročiai dar gerokai atsilieka nuo amerikiečių, tačiau „amerikietiška“ vadinamos spindinčių lygių baltų dantų šypsenos nori daugelis.
Vaistinių duomenys rodo, kad dantų priežiūros priemonių kategorija stabiliai auga jau kelintus metus iš eilės. Pasak „BENU vaistinės“ kategorijų valdymo skyriaus vadovės Rimos Jūratės Gerbutavičienės, per pirmąjį šių metų ketvirtį burnos priežiūros priemonių šio tinklo vaistinėse parduota 15 proc. daugiau, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Pernai šios prekių grupės augimas sudarė 8 proc.
„Nors ypač vyresnio amžiaus lietuviams dar trūksta tinkamų burnos priežiūros įgūdžių, vis tik pastebime, kad lankytojai labiau domisi, kaip tinkamai prižiūrėti dantis, ir yra linkę eksperimentuoti, rinktis brangesnę, bet kokybiškesnę burnos higienos priemonę nei anksčiau. Tai galima sieti ir su sveikos gyvensenos mados sąlygotu išaugusiu dėmesiu sveikatai, ir su iš JAV atėjusiu suvokimu, kad šypsena yra vienas iš pirmųjų žmogų reprezentuojančių atributų“, – sako R. J. Gerbutavičienė.
Ji pastebi, kad jau kuris laikas į vaistines užsukantys lankytojai aktyviai konsultuojasi, nori ne tik įsigyti pirmą patikusią prekę, bet žinoti jos ypatumus, net atskirų sudėtinių dalių poveikį ir tikisi profesionalios konsultacijos.
Trūksta elementarių įpročių
Pernai atliktas lietuvių burnos priežiūros įpročių tyrimas atskleidė odontologus šokiruojančią statistiką, kad beveik 40 proc. lietuvių dantis valosi vos kartą per dieną. Tiesa, kiek geresnė situacija didmiesčiuose – jų gyventojai burnos priežiūrai skiria daugiau dėmesio, kaip ir jaunesnio amžiaus žmonės.
Panašias tendencijas stebi ir Indrė Dautartienė, „V&A grožio ir odontologijos medicinos centro“ burnos higienos specialistė: „Didelė dalis gyventojų vis dar nėra išsiugdę tinkamų burnos higienos įpročių. Tenka susidurti, kai vos penkiasdešimtmetį perkopę žmonės stokoja elementarių burnos higienos žinių ir jau turi klibančius dantis“.
Vis dėlto specialistė pastebi, kad situacija po truputį keičiasi į gerąją pusę. Šiandien gyventojai aktyviau konsultuojasi, tariasi, kokias priemones naudoti, nors dar prieš kelerius metus tekdavo primigtinai siūlyti ir mokyti dantų priežiūros pagrindų.
Dantų išvaizdos pokyčiai – ženklas susirūpinti sveikata
Balti spindintys dantys nėra tik grožio reikalas – dantų spalvos pokyčiai yra vienas pirmųjų galimų dantų problemų ženklų, o burnos higiena turi didelę įtaką ne tik psichologinei gyvenimo kokybei, bet ir sveikatos būklei. Odontologai pabrėžia, kad ilgalaikiai burnos ertmės susirgimai gali atsiliepti širdies ir virškinimo sistemos ligoms.
Stipriausią įtaką šypsenai daro mitybos bei gyvensenos įpročiai, pavyzdžiui, rūkymas. Ypa stipriai viršutinį emalio sluoksnį veikia ir apnašas bei dantų tamsėjimą skatina kava, arbata, gazuoti gėrimai, raudonasis vynas ir net tamsūs padažai.
Vis dėlto ne visi dantų išvaizdos pokyčiai yra nulemti išorinių veiksnių. Kartais dantys praranda baltumą ir dėl jų viduje atsirandančių dėmių. Antibiotikai, kraujospūdį reguliuojantys antihistamininiai vaistai gali pakeisti dantų spalvą ir silpninti jų tvirtumą.
Dantų spalvą ir emalio storį lemia ir amžius bei genetiniai faktoriai.
Dantų išvaizdą lemia ir tinkama mityba
Norintiems natūraliai apsaugoti ir stiprinti dantis, specialistai rekomenduoja vartoti daugiau kalcio turinčių produktų, pavyzdžiui, sūrio ir migdolų, ar maisto papildus. Fosforu gausūs produktai – kiaušiniai, žuvis, mėsa – padeda palaikyti emalio tvirtumą.
Efektyviai apnašas šalina ir kietų vaisių ar daržovių – agurkų, morkų, obuolių – kramtymas. O užkandžiams pasirinktos razinos ne tik palankios figūrai, bet ir turi su bakterijomis kovojančių medžiagų.
Siekiant palaikyti gaivų burnos kvapą, patariama gerti daugiau vandens. Vanduo padeda išsiskirti seilėms ir nuplauti maisto likučius bei bakterijas. Burnos kvapą taip pat gerina mėtos ir petražolės. Pastarosios taip pat stiprina dantenas bei balina dantis.
4 žingsniai
Vis dėlto vien tinkamos mitybos negana. Būtina laikytis teisingų higienos įpročių, padedančių užkirsti kelią dantų ir dantenų ligoms, išlaikyti jų baltumą.
I. Dautartienė pabrėžia, kad tinkama dantų priežiūra prasideda nuo teisingai pasirinkto dantų šepetėlio: „Per kietas dantų šepetėlis gali atnešti daugiau žalos nei naudos. Be to, dantis reikia valyti švelniais sukamaisiais judesiais. Smarkiai brūžinant galima pažeisti dantenas, emalį ir taip sumažinti jo atsparumą aplinkos poveikiui“.
Specialistė pabrėžia, jog norint išsaugoti sveikus dantis, tarpdančių siūlo naudojimas turi tapti įpročiu. Dantų pažeidimai, spalvos pakitimai ir gedimas dažniausiai prasideda būtent dėl nepakankamos tarpdančių priežiūros.
„Tarpdančiuose prasideda kariesas, čia greičiausiai kaupiasi dantų akmenys, kurių išvengti padeda tarpdančių siūlas. Skalavimo skystis skirtas apsaugoti burnos ertmę nuo bakterijų ir nemalonaus kvapo. Minkštas dantų šepetėlis, pagal dantų būklę pasirinkta pasta, tarpdančių siūlas ir skalavimo skystis – 4 pagrindinės dantų priežiūros priemonės. Tai nėra nei mada, nei prabanga, o būtinybė, norint turėti sveikus dantis“, – akcentuoja I. Dautartienė.
Norinčius sveikų ir baltų dantų specialistė skatina mesti šalin odontologų baimes ir išsiugdyti įprotį reguliariai tikrintis dantis, bent kartą per metus atlikti burnos higienos procedūrą. Juolab, kad šiuolaikinės technologijos leidžia išvengti skausmo.
