Tvarkingame, ilgametę istoriją turinčiame sode anksčiau ar vėliau tenka šalinti senus, ligotus ar vėjo pažeistus medžius. Tačiau nupjautas kamienas – tik pusė darbo. Likę kelmai trukdo prižiūrėti veją, vaikščioti po sklypą, užima vertingą vietą ir neretai tampa kenkėjų prieglobsčiu. Toliau pateikiami aiškiai aprašyti, natūralūs ir aplinkai draugiški kelmų šalinimo būdai, kuriems nereikia sunkios technikos ar agresyvios chemijos.
Kuo senesnis sodas, tuo dažniau paaiškėja, kad kai kuriuos medžius būtina nupjauti. Ligos, prasta augalo būklė ar vėjo išlaužytos šakos lemia, kad medį tenka pašalinti. Vis dėlto po kirtimo likę kelmai ir šaknys išlieka problema: jie trukdo prižiūrėti veją ir patogiai judėti sode, užima naudingą plotą, o kelmuose neretai įsikuria kenkėjai.
Daugelis sodininkų anksčiau ar vėliau nusprendžia, kad kelmų reikia atsikratyti. Savarankiškas kelmo kasimas ir rovimas – veiksmingas, tačiau labai sunkus, daug jėgų ir laiko reikalaujantis darbas. Kitas kelias – sunki technika, tačiau ji dažniausiai pasiteisina tik tuščiuose sklypuose. Jau sutvarkytuose, apsodintuose soduose tokie darbai gali stipriai pažeisti veją, takelius ir augalus, todėl neretai tampa ne tik nepatogūs, bet ir neekonomiški.
Kai mechaninis kelmų šalinimas neįmanomas arba per daug žalingas, verta rinktis natūralius būdus, padedančius paspartinti medienos irimą. Nors įvairių metodų aprašymų netrūksta, ne visi jie saugūs aplinkai ir žmogui. Kai kurios priemonės gali užteršti dirvožemį ir vandenį, o dalis jų – būti degios, todėl tokia rizika sode dažniausiai neatsiperka.
Natūralūs metodai paprastai yra saugesni žmonėms, naminiams gyvūnams ir aplink augantiems augalams. Be to, dauguma jų nėra brangūs, todėl leidžia sutaupyti. Vis dėlto svarbu suprasti: natūralus kelmo irimo skatinimas nėra greitas sprendimas. Tai procesas, galintis trukti nuo vienų iki kelių metų, todėl prireiks kantrybės. Užtat kelmas pamažu suyra be didelių pastangų, nepadarant žalos sodui ir išvengiant nereikalingų išlaidų.
Kaip pašalinti medžio kelmą: 3 natūralių metodų palyginimas
Nepriklausomai nuo pasirinkto natūralaus kelmo šalinimo būdo, pirmiausia jį reikia tinkamai paruošti. Medį patartina nupjauti kuo arčiau žemės, o kelme išgręžti kuo daugiau maždaug 5 cm skersmens skylių, kiek įmanoma didesniu gyliu. Taip naudojamos medžiagos pateks į kelmo vidų ir pradės ardyti jį iš vidaus.
Tuomet kelmą verta uždengti neperšlampama plėvele arba tentu – taip geriau išlaikoma drėgmė ir šiluma, o tai pagreitina puvimo procesą. Maždaug kas 3–4 savaites priemonę reikėtų papildyti: į skylutes įberti, įpilti ar pakartotinai sudrėkinti pagal pasirinktą metodą.
Dažniausiai minimi trys natūralūs kelmų irimo paspartinimo būdai:
Actas ir soda. Buityje gerai žinomas derinys, kartais naudojamas ir kelmams ardyti. Išgręžtas skylutes reikia iki viršaus pripildyti sodos, jos taip pat gausiai užbarstyti ant kelmo paviršiaus, o tuomet viską užpilti maždaug 3–4 litrais acto (tikslus kiekis priklauso nuo kelmo dydžio).
Magnio druska (Epsom druska). Tai natūrali mineralinė medžiaga – magnio sulfatas, kurio nereikėtų painioti su įprasta valgomąja druska. Epsom druską reikia gausiai suberti į kelmo skylutes ir sudrėkinti vandeniu. Ji skatina medienos džiūvimą ir irimą.
Šlapalas (karbamidas). Organinė medžiaga, dažnai naudojama kaip azoto trąša. Dėl didelės azoto koncentracijos karbamidas reikšmingai paspartina medienos irimą. Jį galima berti tiesiai į kelmo skylutes, kaip ir Epsom druską, arba ištirpinti vandenyje ir užpilti ant kelmo (pvz., 1 kg karbamido 10 litrų vandens).
Veiksmingumas priklauso nuo kelmo dydžio, medžio rūšies, drėgmės bei temperatūros. Lėčiausias ir mažiausiai patikimas metodas dažniausiai yra actas su soda – apčiuopiamesnių rezultatų neretai tenka laukti 3–5 metus.
Epsom druska mažesnius kelmus gali padėti suardyti maždaug per metus, o didesniems dažniausiai prireikia 2–3 metų. Sparčiausiai paprastai veikia karbamidas: pirmieji pokyčiai dažnai pastebimi per metus ar kiek daugiau. Šis būdas ypač tinka ką tik nupjautiems, dar drėgniems medžiams – tuomet neretai suyra ne tik kelmas, bet ir nemaža dalis šaknų.
