Sėdimas gyvenimo būdas kenkia tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai. Vis dėlto ne visos sėdimos veiklos smegenims vienodai žalingos. Naujausi tyrimai rodo, kad tam tikras „aktyvus“ sėdėjimas gali ne tik nemažinti pažintinių gebėjimų, bet netgi juos stiprinti.
Sisteminė 85 tyrimų apžvalga atskleidė svarbų skirtumą tarp „aktyvaus“ sėdėjimo (pavyzdžiui, kortų žaidimų ar skaitymo) ir „pasyvaus“ sėdėjimo (pavyzdžiui, televizoriaus žiūrėjimo). Paaiškėjo, kad pirmasis tipas dažniau siejamas su geresne smegenų veikla.
Manoma, jog taip yra todėl, kad aktyvus sėdėjimas nuolat įtraukia smegenis, o pasyvus sėdėjimas leidžia žmogui tarsi „išjungti“ ir fizinį, ir protinį aktyvumą.
„Bendras sėdėjimo laikas yra susijęs su smegenų sveikata, tačiau sėdėjimas dažnai vertinamas kaip vienalytis reiškinys, neatsižvelgiant į konkrečią veiklą“, – aiškina Australijos Kvinslendo universiteto visuomenės sveikatos tyrėjas Paulius Gardineris.
„Dauguma žmonių kasdien praleidžia daug valandų sėdėdami, todėl veiklos tipas yra itin svarbus. Mūsų išvados rodo, kad paprasti kasdieniai pasirinkimai – pavyzdžiui, vietoje televizoriaus rinktis knygą – gali padėti išlaikyti sveikesnes smegenis senstant.“
Nors fizinis aktyvumas išlieka ypač reikšmingas pažintinei sveikatai, mokslininkai pabrėžia, kad svarbu „treniruoti“ ir smegenis. Tam nebūtinai reikia nuolat būti ant kojų.
Analizuodama įvairius tyrimus, Gardinerio komanda nustatė, kad aktyvaus sėdėjimo veiklos – tokios kaip skaitymas, kortų žaidimai ar darbas kompiuteriu – buvo aiškiai teigiamai susijusios su pažintine sveikata. Jos gerino vykdomąsias funkcijas, epizodinę (situacinę) atmintį ir darbinę atmintį.
Tuo tarpu pasyvus sėdėjimas dažniausiai siejamas su prastesniais pažintiniais rezultatais, įskaitant didesnę demencijos riziką.
Nors nustatytų poveikių dydis nebuvo didelis, rezultatai buvo statistiškai reikšmingi. Mokslininkai tikisi, kad šios įžvalgos padės formuoti tikslesnes sveikatos rekomendacijas ir kryptingiau planuoti būsimus tyrimus.
Pavyzdžiui, rekomendacijose būtų naudinga aiškiai atskirti pasyvų televizoriaus žiūrėjimą nuo aktyvesnio kompiuterio naudojimo. Taip pat siūloma daryti trumpas pertraukėles, kurių metu būtų galima ne tik pajudėti, bet ir papildomai stimuliuoti smegenis.
Ši apžvalga rėmėsi tyrimais, kuriuose analizuota įprasta kasdienė sėdima veikla natūralioje aplinkoje, o ne specialiai sukurti protinio lavinimo užsiėmimai. Dėl to išvados yra tiesiogiai pritaikomos realiame gyvenime.
„Sveikatos rekomendacijos galėtų keistis nuo paprasto raginimo ‘sėdėkite mažiau’ prie siūlymo sėdint rinktis labiau protą įtraukiančias veiklas“, – teigia Gardineris.
„Tai leistų žmonėms atlikti nedidelius, bet realistiškus kasdienius pokyčius, kurie ilgainiui padėtų išsaugoti smegenų sveikatą ir potencialiai sumažintų demencijos riziką.“
