Pirmieji kilogramai tirpsta greitai, savijauta pagerėja, draugės giria, o skalėje minus penki. Visgi, po trijų savaičių ateina galvos skausmas, silpnumas, mėnesinių ciklo sutrikimai. Organizmas pradeda protestuoti. Bet internete tūkstančiai komentarų, kad tai detoksas, prisitaikymas. Gydytojai tai vadina kitaip: stresas kūnui, rizika sveikatai, o kartais kelias į ilgalaikius sutrikimus.
Šiandien dietų pasirinkimas didesnis nei bet kada. Kiekvieną savaitę atsiranda naujas metodas, kitoks požiūris, paprastas būdas lieknėti be sporto. Dalis jų turi pagrindą, bet dauguma remiasi trumpalaikiais efektais ir emociniu pažadu: nustebsi, kaip greitai veikia.
Gydytojai, ypač endokrinologai ir dietologai, vieningai sutaria – stebuklų nebūna. Yra metabolizmas, hormonai, žarnyno mikrobiota ir mitybos įpročiai. Ir jei visa tai ignoruoji dėl greito rezultato, tas rezultatas greitai tampa problema.
Kodėl valymas dažniausiai reiškia tik organizmo alinimą?
Atrodo, skamba sveikai: 3 dienos sulčių, tik vaisiai, be glitimo, be cukraus, be riebalų, bet realybėje tai įvardijama, kaip drastiškas kalorijų apribojimas. Organizmas patenka į badavimo režimą, pradeda naudoti glikogeno atsargas, netenka skysčių, svoris krenta, bet tai vanduo, ne riebalai.
Gydytojai pastebi, kad po tokių valymų dažnai sumažėja kraujospūdis, gali atsirasti širdies ritmo sutrikimų, net alpimų. Trūkstant elektrolitų, sutrinka nervų sistema, gali prasidėti galvos svaigimas, energijos kritimas. Ir visa tai vadinama savaiminėm reakcijom, kai iš tikrųjų tai aiškus kūno signalas: kažkas negerai.
Organizmas jau turi savo detoksikacijos mechanizmus: kepenis, inkstus, prakaitavimą. Jie veikia nuolat, ir jiems nereikia pagalbos sulčių forma. Priešingai – stipriai apribojus mitybą, sulėtėja šie procesai, ir organizmas nustoja gauti tai, ko jam reikia: baltymų, riebalų, mikroelementų.
Keto, paleo, protarpinis badavimas – ar tai visada tinka?
Gydytojai sutinka: yra mitybos būdų, kurie gali padėti, bet tik tada, kai jie taikomi atsakingai. Protarpinis badavimas, mažai angliavandenių turinti dieta ar net keto mityba gali būti naudinga kai kuriems žmonėms, bet niekada neturi būti taikoma aklai.
Pavyzdžiui, keto dieta. Ji sumažina cukraus kiekį kraujyje, verčia kūną naudoti riebalus kaip energijos šaltinį. Bet tuo pačiu apkrauna kepenis, keičia hormonų balansą, sutrikdo menstruacijų ciklą moterims. Ilgainiui padidėja cholesterolio lygis, rizika širdies ir kraujagyslių ligoms.
Arba protarpinis badavimas kai kuriais atvejais jis gerina insulino jautrumą, padeda reguliuoti alkio hormoną greliną. Bet jei žmogus jau turi hormonų disbalansą, jautrų skrandį ar miego sutrikimų – situacija gali pablogėti. Gydytojai akcentuoja: jeigu pavalgai tik du kartus per dieną, bet nesuvoki, ką valgai – nėra jokios naudos.
Kas slepiasi už „be cukraus“, „be glitimo“, „be riebalų“?
Tai, ką išimame iš mitybos, turi būti kuo nors pakeista. Ir čia dažnai slypi daugiausiai problemų. Be cukraus, deja, dažnai reiškia su dirbtiniais saldikliais. Be glitimo, tai dažniausiai perdirbti gaminiai su mažai skaidulų. Be riebalų, tai dažnai produktai su krakmolu ir dažikliais.
Gydytojai pastebi, kad žmonės, kurie ilgą laiką vartoja dirbtinius saldiklius, ilgainiui gali prarasti natūralų saldumo pojūtį. Jie pradeda norėti vis stipresnių skonių ir tai veda į persivalgymą. Be to, kai kurie saldikliai neigiamai veikia žarnyno mikroflorą, gali sukelti pilvo pūtimą, dujų kaupimąsi, net uždegimus.
Glitimo atsisakymas be medicininės indikacijos, pvz., celiakijos, gali sukelti žarnyno fermentų pusiausvyros sutrikimus. O visiškai riebalų neturinti dieta – silpnina hormoninę sistemą, blogina odos, plaukų, net smegenų veiklą. Todėl kiekvieną „be“ reikėtų suprasti ne kaip pažadą, o kaip klausimą: ką tai reiškia tavo organizmui?
Emocinė pusė: kai dieta tampa kontrolės priemone
Gydytojai pastebi dar vieną svarbų aspektą – mitybos režimai dažnai tampa ne tik fizinės, bet ir emocinės savijautos įrankiu. Ypač tarp jaunų moterų. Svorio kontrolė, nuolatinis kalorijų skaičiavimas, baimė suklysti, o tai dažnai veda į valgymo sutrikimus: ortoreksiją, bulimiją, net anoreksiją.
Kai žmogus pradeda jausti kaltę dėl duonos riekės, kai nebevalgo vakarienės, kai vengia valgyti viešai, tai jau nebe mityba, tai kontrolės mechanizmas. Gydytojai sako, kad šios būsenos prasideda nepastebimai.
Tiesiog norėjau šiek tiek sulieknėti ir po metų atsiranda maisto baimė, naktinis persivalgymas, hormonų išsiderinimas. Mityba turi maitinti, ne bausti. Ir jei ji tampa įrankiu susitvarkyti su gyvenimu, o ne pasirūpinti kūnu – tai jau ženklas kreiptis pagalbos.
Ką gydytojai pataria vietoj stebuklų?
Pirmiausia, reikia atsargiai žiūrėti į bet kokius pažadus „10 kg per 2 savaites“, „valgyk šį produktą ir lieknėk miegodama“. Tai nėra pagrįsti pažadai, o paprasčiausia rinkodara. Gydytojai rekomenduoja nedaryti staigių pokyčių, net jei norisi greito rezultato. Antra – mityba turi būti subalansuota.
Tai nereiškia nuobodi ar beskonė. Tai reiškia: įvairovė, stabilumas, reguliarumas. Ir, be abejo svarbu yra adekvačios porcijos. Kartais problema ne tai, ką valgai, o kiek ir kada. Trečia, reikia nepamiršti, kad sveikata yra visuma: miegas, judėjimas, stresas. Gydytojai sako, kad kartais užtenka pradėti nuo režimo eiti miegoti laiku, daugiau vaikščioti, sumažinti kofeino kiekį ir svoris pradeda keistis be jokių dietų.
