Mūsų kūno temperatūra – tai geriausiai sveikatos būklę apibūdinantis matas. Vis dėlto dažnas ją matuojamės per retai – tik tuomet, kai jau įtariame, kad temperatūra pakilusi, bet nesusimąstome, kad pakilusią ar nukritusią temperatūrą ne visada galime pajusti. Medikai sako, kad temperatūrą reikėtų matuotis pajutus bet kokį diskomfortą – net ir jaučiant nugaros skausmą. Tad apie ką mus gali perspėti pakitusi kūno temperatūra, kaip dažnai reikia ją matuotis ir į kokius termometro rodiklius būtina atkreipti dėmesį?
Temperatūrą rekomenduojama matuotis pajutus bet kokį diskomfortą
„Temperatūrą matuoti reikia visada, kai pasijaučiama prasčiau. Prasta savijauta – tai ne tik peršalimo ar gripo simptomai. Tai gali būti ir tam tikros kūno vietos, pavyzdžiui, nugaros skausmas. Vis dėlto svarbu suprasti, kad temperatūros aukštis nebūtinai visada atskleidžia sveikatos sutrikimo rimtumą, mat vieni virusai sukelia mažą temperatūrą, tačiau dėl jos jaučiamasi tragiškai, tuo tarpu dėl kitų kūno temperatūra gali pakilti ir iki 38 laipsnių, tačiau bendra savijauta nėra tokia prasta, ypač gulint“, – pasakoja Aušra Zaleskienė, klinikos „Privatus gydytojas“ bendrosios praktikos gydytoja.
Dėmesį reikėtų atkreipti ir į nuolat svyruojančią ar ilgai besilaikančią nedidelę temperatūrą. Vis dėlto ją pajausti įmanoma ne visada – pripratus prie esamos savijautos, gali pradėti atrodyti, kad ji – normali. Būtent dėl šios priežasties verta periodiškai pasimatuoti kūno temperatūrą, mat net ir nedaug svyruojanti ar labai menkai pakilusi ar nukritusi temperatūra gali reikšti rimtus sveikatos sutrikimus, dėl kurių būtina kreiptis į medikus.
Reikia kreipti dėmesį ir į per mažą temperatūrą
„Į kūno temperatūros pokyčius daugiau dėmesio verta kreipti dabar, šaltuoju sezonu, kai daugelis kenčia nuo peršalimų ar gripo. Būtent šios dvi ligos dažniausiai iššaukia didesnę temperatūrą: gripo atveju net iki 40 laipsnių, peršalimo – mažesnę, gali būti ir vos 37 laipsniai”, – pasakoja Auša Zaleskienė.
Pasak medikės, svarbu nenumoti ranka ir į per mažą temperatūrą, nes ji taip pat reiškia sveikatos sutrikimus. Dažniausiai mažesnė nei įprasta temperatūra reiškia sutrikusią skydliaukės veiklą, nes būtent ji yra atsakinga už medžiagų apykaitą ir viso kūno temperatūrą.
„Vis dėlto svarbu žinoti ir suprasti, kad termometrai ne visada parodo tiesą. Jei grįžtate iš šalto lauko ir iš karto matuojatės temperatūrą, termometras nebūtinai parodys teisingus rodiklius, verta matuotis pabuvus kambario temperatūroje ir atšilus“, – sako A. Zaleskienė.
Kaip teisingai pamatuoti temperatūrą?
„Termometro rodmenys nuo to, kokiu metu, kokiomis sąlygomis ir kaip matuojate temperatūrą, gali skirtis. Svarbu žinoti, kad temperatūrą reikia matuotis tuomet, kai esate kurį laiką pabuvę kambaryje, nedaryti to vos grįžus iš lauko ar karšto dušo. Be to, neverta matuotis temperatūros po liežuviu vos išgėrus karštos arbatos ar kavos, o prieš matavimą po liežuviu reikėtų kurį laiką nekalbėti ir pabūti sučiaupta burna“, – sako Erika Vitkauskienė, „Microlife“ atstovė Lietuvoje.
Pasak E. Vitkauskienės, kiekvieno termometro instrukcijoje rašoma, kokia yra galima jo rodmenų paklaida. Į tai verta atkreipti dėmesį matuojantis temperatūrą. Naujausių technologijų termometrai yra itin tikslūs ir turi vos vienos laipsnio dešimtosios paklaidą.
Tyrimais įrodyta, kad vienas tiksliausių būdų matuoti temperatūrą yra rektaliniu būdu, t.y. įvedant termometrą į tiesiąją žarną. Taip pat patikimas ir matavimas pažastyje ar po liežuviu, tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad kūno ertmėse matuojama temperatūra visada bus kiek didesnė nei matuojant išorėje, pavyzdžiui, pažastyje.
