Vaistų vartojimas daugeliui atrodo paprastas procesas, tačiau praktika rodo, kad būtent čia žmonės suklysta kur kas dažniau, nei gali pasirodyti. Net ir nedideli netikslumai, neteisingai supratus vaistų vartojimo laiko rekomendacijas, gali reikšmingai paveikti gydymo eigą.
Vaistininkai pastebi, kad žmonės dažnai nepamena, kada vaistus reikia vartoti prieš valgį, o kada po jo, o kartais juos vartoja tiesiog vadovaudamiesi nuojauta. Dėl to didėja nepageidaujamų pasekmių rizika.
Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Kristinos Šnirpūnienės, pacientai neretai įsitikinę, kad vaistus saugiausia gerti pavalgius, nors tai ne visada tiesa.
„Viena gydytoja pasakojo, kad pacientės vizito metu pastebėjo itin padidėjusį moters kraujospūdį. Paaiškėjo, jog ji nebuvo išgėrusi paskirtų vaistų, nes laukė pusryčių, manydama, kad vaistus galima vartoti tik po valgio. Žmonės turi įvairių klaidingų įsitikinimų, tačiau ne visiems vaistams taikomos tos pačios vartojimo taisyklės“, – pasakoja vaistininkė.
Ji atkreipia dėmesį, kad painiava dažnai kyla ir dėl neteisingai interpretuojamų vartojimo laiko rekomendacijų.
„Jeigu nurodyta vaistus vartoti „po valgio“, tai nereiškia, kad juos reikia išgerti iškart pavalgius – toks vartojimas būtų prilyginamas vartojimui valgant. Vaistai, kuriuos reikia vartoti „prieš valgį“, geriami maždaug 30 minučių iki maisto, o „po valgio“ – praėjus apie 30–60 minučių“, – aiškina K. Šnirpūnienė.
Širdies ligoms skirti vaistai: daug niuansų
Pasak vaistininkės, vaistai dažniausiai kuriami taip, kad nedirgintų virškinamojo trakto, todėl daugumą jų galima vartoti bet kuriuo metu. Vis dėlto yra išimčių – maistas gali paveikti kai kurių vaistų pasisavinimą.
„Dauguma kraujospūdį mažinančių vaistų geriami nepriklausomai nuo maisto, tačiau pasitaiko ir kitokių atvejų. Prieš valgį vartojami šie vaistai: rilmenidinas, lerkanidipinas, perindoprilis, betaksololis ir propranololis. Po valgio vartojami verapamilis ir lacidipinas. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į sudėtinius vaistus: jeigu jų sudėtyje yra perindoprilio, toks vaistas turi būti vartojamas prieš valgį“, – teigia ji.
Širdies nepakankamumui ir ritmo sutrikimams gydyti skirtų vaistų vartojimo laikas taip pat priklauso nuo konkretaus preparato.
„Organiniai nitratai vartojami prieš valgį, o meldoniumas, amiodaronas ir molsidominas – valgant. Šlapimą varančių vaistų vartojimo ypatumai irgi skiriasi: furozemidas vartojamas prieš valgį, spironolaktonas – po valgio, o kiti šios grupės vaistai dažniausiai gali būti vartojami nepriklausomai nuo maisto. Aspiriną rekomenduojama gerti vakare ir tik po valgio“, – nurodo vaistininkė.
Vaistai nuo diabeto, hormonai ir mineralai
Vaistininkė pabrėžia, kad vaistų vartojimo laikas ypač svarbus vartojant vaistus nuo cukrinio diabeto, kaulų retėjimo, taip pat hormoninius ir mineralų preparatus.
„Vaistai nuo cukrinio diabeto turi specifinių vartojimo ypatumų. Metforminas ir gliklazidas geriami po valgio, kad būtų išvengta per didelio cukraus kiekio kraujyje sumažėjimo. Insulinas dažniausiai leidžiamas likus maždaug 15 minučių iki valgymo“, – aiškina ji.
„Vaistai nuo kaulų retėjimo vartojami ryte, valandą prieš valgį, ir po to bent valandą negalima gulėti. Geležies preparatai geriami pusvalandį prieš valgį arba praėjus bent valandai po jo. Tiroksinas, skirtas skydliaukės hormonų trūkumui gydyti, taip pat vartojamas ryte, prieš valgį“, – teigia K. Šnirpūnienė.
Pasak vaistininkės, tokie griežti vartojimo nurodymai taikomi ne veltui – jų laikymasis užtikrina tinkamą vaisto pasisavinimą ir sumažina nepageidaujamo poveikio virškinimo sistemai riziką.
Simptominiai vaistai: apie kai kuriuos vartojimo ypatumus pamirštama
Anot vaistininkės, vartojimo rekomendacijos svarbios ir renkantis simptominius vaistus nuo skausmo bei uždegimo.
„Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, tokie kaip ibuprofenas, dėl jų poveikio virškinimo sistemai turi būti vartojami valgant arba po valgio. Tačiau trumpalaikiam vartojimui juos galima gerti ir nepriklausomai nuo maisto. Išimtis – sudėtiniai vaistai su skrandį saugančia medžiaga: jie geriami būtent prieš valgį“, – sako K. Šnirpūnienė.
Ji pažymi, kad vaistai nuo refliukso, opaligės, gastrito ir pykinimo dažniausiai vartojami prieš valgį, paprastai ryte. Virškinimo fermentai ir vaistai kepenims vartojami valgant.
Senesnės kartos antibiotikai, tokie kaip amoksicilinas, dažniausiai vartojami po valgio, nors daugumą šiuolaikinių antibiotikų galima gerti nepriklausomai nuo maisto.
Kada svarbi vaistų vartojimo seka?
Pasak vaistininkės, kai pacientui paskiriami keli tuo pačiu metu vartojami vaistai, svarbu įvertinti jų tarpusavio sąveiką ir, jei kyla rizika, koreguoti vartojimo laiką.
„Pavyzdžiui, jei pacientui paskiriami tiroksinas, perindoprilis ir omeprazolis – visi jie vartojami prieš valgį. Dėl galimos tarpusavio sąveikos pirmiausia turi būti išgeriamas tiroksinas, po maždaug 30 minučių – perindoprilis, dar po pusvalandžio – omeprazolis, o po 15 minučių jau galima pusryčiauti“, – aiškina K. Šnirpūnienė.
Ji pabrėžia, kad kilus bet kokiems klausimams dėl vaistų vartojimo laiko ar jų derinimo, reikėtų kreiptis į vaistininką arba gydytoją ir nepasikliauti vien nuojauta.
