Kada žmogaus kūnas pasiekia didžiausią fizinę galią ir nuo kada ji ima silpti? Neseniai paskelbto beveik pusę amžiaus trukusio Švedijos mokslininkų tyrimo rezultatai pateikia netikėtą atsakymą: fizinės jėgos ir ištvermės pikas ateina gerokai anksčiau, nei daugelis įsivaizduoja, o vėliau organizmo galimybės mažėja sparčiau, nei įprasta manyti.
Ilgalaikis, 47 metus trukęs tyrimas parodė, kad fizinės formos ir jėgos prastėjimas dažniausiai prasideda maždaug nuo 35 metų – ir tai gali vykti nepriklausomai nuo to, ar žmogus reguliariai sportuoja. Vėliau šis procesas tęsiasi palaipsniui, o su amžiumi linkęs vis labiau greitėti.
Mokslininkai pabrėžia, kad patį fizinių galimybių „aukso amžių“ atitolinti beveik neįmanoma. Vis dėlto gyvenimo būdas labai stipriai lemia, kaip greitai šios galimybės silpnėja. Kitaip tariant, kada pasiekiamas pikas daugiausia nulemia biologija, tačiau tai, kaip staigiai po jo leisimės žemyn, nemaža dalimi priklauso nuo mūsų kasdienių pasirinkimų.
47 metų tyrimas: kaip keičiasi kūnas nuo paauglystės iki senatvės
Tyrimas buvo atliktas remiantis Švedijoje vykdytu ilgalaikiu projektu SPAF. Jo metu keli šimtai dalyvių buvo stebimi nuo 1974 metų, pradedant nuo 16 metų amžiaus. Tų pačių žmonių fizinė forma, raumenų jėga ir ištvermė buvo vertinamos penkiais etapais: 16, 27, 34, 52 ir 63 metų.
Toks metodas leido ne tik vienu momentu palyginti skirtingų kartų ar amžiaus grupių žmones, bet ir fiksuoti realius pokyčius to paties žmogaus gyvenime beveik per pusę šimtmečio. Dėl to gauti duomenys ypač aiškiai atspindi natūralius, su amžiumi susijusius organizmo pokyčius.
Kada pasiekiamas fizinės formos pikas?
Tyrimo rezultatai atskleidė, kad raumenų ištvermė ir aerobinis pajėgumas (organizmo gebėjimas efektyviai panaudoti deguonį) didžiausias būna maždaug 26–36 gyvenimo metais. Vėliau šie rodikliai ima nuosekliai mažėti.
Iš pradžių metinis kritimas būna palyginti nedidelis – apie 0,3–0,6 % per metus. Tačiau vyresniame amžiuje mažėjimas gali paspartėti iki maždaug 2,5 % per metus. Šios tendencijos buvo labai panašios tiek vyrams, tiek moterims.
Raumenų jėgos dinamika pasirodė kiek kitokia. Moterų raumenų jėgos pikas vidutiniškai fiksuotas apie 19-uosius metus, vyrų – apie 27-uosius. Vėliau jėga mažėjo panašiu tempu abiejų lyčių atstovams. Sulaukus 63 metų, bendras tiriamųjų fizinis darbingumas buvo sumažėjęs 30–48 %, palyginti su geriausiais jaunystės rodikliais.
Gera žinia: pradėti judėti niekada nevėlu
Nors šie skaičiai iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti negailestingi, tyrėjų išvados nėra vien niūrios. Nustatyta, kad žmonės, kurie buvo fiziškai aktyvūs dar paauglystėje, visą gyvenimą išlaikė aukštesnius ištvermės, jėgos ir aerobinio pajėgumo rodiklius.
Dar daugiau – net ir tie dalyviai, kurie pradėjo daugiau judėti jau suaugę, galėjo pagerinti savo fizinius rodiklius maždaug 10 %. Tai reiškia, kad aktyvumas duoda apčiuopiamos naudos ir vėlesniame amžiuje.
Kaip pabrėžė tyrimo autorė Marija Vesterstol, pradėti judėti niekada nevėlu: fizinis aktyvumas gali sulėtinti darbingumo mažėjimą, net jei jo visiškai sustabdyti nepavyksta.
Ką tai reiškia mums kasdienybėje?
Tyrimo duomenys dar kartą patvirtina: nors biologiniai senėjimo procesai yra neišvengiami, mes galime reikšmingai paveikti jų greitį. Reguliarus judėjimas – vaikščiojimas, bėgiojimas, plaukimas, jėgos pratimai, važiavimas dviračiu ar bet kuri kita aktyvi veikla – padeda ilgiau išlaikyti stipresnius raumenis, geresnę širdies ir kraujagyslių sistemos būklę bei aukštesnę gyvenimo kokybę.
Skirtingai nei daugelis genetinių veiksnių, fizinis aktyvumas yra pasirinkimas, kurį galime daryti kasdien. Net jei paauglystėje sportas nebuvo jūsų rutina, pradėti verta ir dabar – kūnas vis tiek reaguos į pastangas ir ilgainiui atsilygins didesne jėga, ištverme ir geresne savijauta.
