Saugios kelionės COVID-19 pandemijos fone – ne itin lengva užduotis. Bene daugiausia problemų kyla stotyse ir oro uostuose: dideli žmonių srautai padidina užsikrėtimo riziką, tampa sudėtingiau atsekti keliavusiųjų maršrutus ir galimus kontaktus, be to, ne visi yra linkę laikytis privalomų saugumo taisyklių. Tačiau čia į pagalbą ateina skaitmeniniai sprendimai leidžiantys ne tik sumažinti rizikas keliaujantiems, bet ir padidinti veiklos efektyvumą transporto paslaugas teikiančioms įmonėms.
Kaukių dėvėjimą užtikrina robotai-patruliai
Viena iš efektyviausių apsaugos priemonių laikomas privalomas apsauginių veido kaukių dėvėjimas patinka ne visiems. Tad ir stotyse, ir oro uostuose vis dar galima sutikti netinkamai kaukes dėvinčių ar apskritai veidą prisidengti vengiančių keleivių. Dažniausiai taisyklių laikymąsi bandoma užtikrinti vaizdo kameromis ir stebėjimu, tačiau tai reikalauja daug žmogiškųjų resursų ir ne visada yra efektyvu. Tad Kinijos Šendženo oro uosto administracija nusprendė kaukių dėvėjimo problemą spręsti kitaip – skaitmenizuojant ir automatizuojant visą stebėjimo procesą.
Tam kartu su telekomunikacijų bendrove „Huawei“ buvo sukurti savarankiškai judantys išmanūs robotai-patruliai, kurie, naudodami specialius dirbtinio intelekto algoritmus, geba atpažinti kaukių nedėvinčius asmenis net 98 proc. tikslumu. Aptikę taisyklių nesilaikančius oro uosto lankytojus ar darbuotojus, patruliai išsiunčia mandagius garsinius priminimus apie privalomą apsaugos priemonių naudojimą, taip smarkiai padidindami dėvinčiųjų kaukes gretas.
Taip pat per tris dienas buvo modifikuota oro uosto skrydžių informacijos sistema (FIDS), paremta keleivių veidų atpažinimu, taip, kad ji gebėtų identifikuoti vartotoją, jam nenusiėmus veido apsaugos. Tai pavyko įgyvendinti pasitelkus dirbtinį intelektą, kuriam apmokyti panaudota 300 000 veido nuotraukų biblioteka.
Padeda nustatyti tikslius sergančiųjų maršrutus
Įvairios lankytojų srautų stebėjimo sistemos padeda užtikrinti ir socialinio atstumo laikymąsi. Europos oro uostams optimizuoti savo veiklą padedanti kompanija „Veovo“ neseniai pasiūlė virtualių eilių sprendimą, leidžiantį keliautojams rezervuoti laiką, kurio metu jie eitų per visus svarbiausius oro uostų taškus be jokio laukimo eilėje. Tai ne tik padėtų kontroliuoti keliautojų srautus, bet ir leistų išvengti didelių žmonių susibūrimų ir tolygiai išskirstytų žmones svarbiausiuose oro uosto patikros taškuose.
Ne mažesnis vaidmuo tenka ir užsikrėtusiųjų bei su jais sąlytį turėjusių asmenų nustatymui. Tam tikslui „Huawei“ sukūrė išmanųjį operacijų centrą (IOC), apdorojantį visą traukinių stotyje ar oro uoste surinktą epidemiologinę informaciją ir įgalinančios šių įstaigų vadovus kurti epidemijos kontrolės sistemą.
IOC renka statistiką apie žmonių, išvykstančių iš konkrečios teritorijos, į ją patenkančių ir grįžtančių iš jos, skaičių, remdamasis traukinių ir orlaivių operatorių duomenimis. Kartu panaudojant dirbtinį intelektą, vaizdo atpažinimo algoritmus, oro uoste atliktų koronaviruso diagnostinių testų rezultatus ir pačių keliautojų, tam skirtose mobiliosiose programėlėse pranešusių apie savo užsikrėtimą tapatybę, informaciją, galima akimirksniu nustatyti tikslius sergančiųjų maršrutus ir įspėti su jais kontaktą turėjusius asmenis. Be to, šie duomenys daugiau nei 30 kartų per dieną siunčiami į įvairias valstybines įstaigas, taip prisidedant ir prie viruso protrūkio mažinimo visos šalies mastu.
Investicijos, kurios atsipirks ir pasibaigus pandemijai
Transporto sektorius per pandemiją išmoko daugybę pamokų, iš kurių svarbiausia – fizinių procedūrų skaitmenizavimas ir automatizavimas, padėjęs smarkiai sumažinti nenumatytų eilių formavimąsi ir pagreitinti klientų aptarnavimą. Nors pagrindinis reformų tikslas buvo infekcijos plitimo pažabojimas, pastebėtas ir kitas teigiamas jų efektas – kur kas efektyvesnis ir mažiau resursų reikalaujantis veiklos organizavimas.
Tai iliustruoja Šanchajaus metro tinklo pavyzdys. Siekdama išlaikyti veikiančias požeminių traukinių linijas, įstaiga privalėjo per labai trumpą laiką sukurti epidemiologinės informacijos valdymo sistemą. Tam buvo pasitelktos tokios pažangios technologijos, kaip 5G, WiFi6 ir dirbtiniu intelektu paremtos vaizdo stebėjimo priemonės. Įdiegus šią sistemą metro vadovybė pastebėjo ir kitas šių inovatyvių sprendimų atveriamas galimybes: pasibaigus pandemijai šie sprendimai galės būti panaudoti keleivių srautų valdymui ir saugumo didinimui.
Pandemijos metu transporto sektoriui investuoti į skaitmenines technologijas yra verta, kadangi 5G ir dirbtinio intelekto sprendimai vėliau gali būti papildyti įvairiais jutikliais, kurie įgalins autonominius automobilius, automatinį įvairių kitų transporto priemonių valdymą ir dar saugesnį paslaugos teikimą. Pastaraisiais metais transporto industrija kenčia nuo įvairių infrastruktūros, aplinkosaugos ir energetikos ribojimų, tuo pat metu patirdama vis didėjančią savo teikiamos paslaugos paklausą, tad investicijos į modernius sprendimus yra tiesiog neišvengiamos.
