Menas šiuolaikinėje akademinėje erdvėje vis dažniau suvokiamas ne tik kaip kūrybinė raiška, bet ir kaip savita pažinimo forma, kurianti naujas žinias, metodus ir prasmes. Meniniai tyrimai tampa svarbia jungtimi tarp meno praktikos, teorinės refleksijos ir visuomenės poreikių, tačiau jų vieta tyrimų ir vertinimo sistemose vis dar kelia klausimų – tiek Lietuvoje, tiek platesniame Europos kontekste.
Lietuvos mokslo taryba (LMT), formuodama tyrimų politiką ir remdama jaunuosius tyrėjus, taip pat ir meninių tyrimų srityje, nuosekliai siekia stiprinti šios srities matomumą ir kokybę. Viena iš institucijų, kurioje meniniai tyrimai jau tapo integralia akademinio gyvenimo dalimi, yra Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) – lyderiaujanti scenos ir ekrano menų aukštoji mokykla, ugdanti menininkus, tyrėjus ir kūrybinių industrijų profesionalus.
Apie akademijos kūrybinę atmosferą, meninių tyrimų ir meno doktorantūros vaidmenį, jaunųjų menininkų ugdymą bei iššūkius, su kuriais susiduria meno ir tyrimų sintezė šiandien, kalbamasi su LMTA rektore doc. dr. Judita Žukiene.
– LMTA vienija didelę muzikos, teatro, šokio ir kino menų bendruomenę. Kaip apibūdintumėte akademijos kūrybinę atmosferą šiandien? Kokie bendruomenės principai, praktikos ar vertybės labiausiai formuoja jos unikalumą, skatina bendradarbiavimą ir motyvuoja tiek studentus, tiek dėstytojus kūrybiškai augti?
– Mūsų universiteto akademinę bendruomenę vienija kartu sutartos ir priimtos vertybės: atvirumas, kūrybiškumas, akademinė laisvė, atsakomybė ir tolerancija, lygios galimybės visiems, bendruomenės santalka ir įtrauktis.
Mūsų, kaip institucijos, siekis – jungti skirtingas kartas ir kūrybinių mokyklų tradicijas su inovacijomis. Puoselėjame bendrą nusiteikimą kurti, plėtoti ir skleisti aukšto kūrybinio meistriškumo meno vertybes Lietuvoje bei reprezentuoti mūsų šalį pasaulyje.
– Intensyvus kūrybinis gyvenimas gali kelti iššūkių studijų struktūrai ir kokybei. Kaip LMTA suderina kasdienę kūrybą su akademiniu ugdymu, kad studentai galėtų tobulėti tiek meninėje, tiek profesinėje srityje, o dėstytojai išlaikytų kryptingą, tačiau lankstų pedagoginį procesą?
– Turime ilgametę dėstytojų kūrybinės veiklos ir dalyvavimo studijų procese patirtį. Kylančius iššūkius padeda įveikti sklandus planavimas, išankstinis derinimas ir visapusis supratingumas. Kūrybinė veikla yra dėstytojų (o ir studentų) meninės kvalifikacijos kėlimo garantas, todėl siekiame lanksčiai reaguoti į poreikius ir sudaryti sąlygas kūrybiniams projektams.
– LMT teikia finansinę ir institucinę tyrimų paramą jauniesiems tyrėjams ir doktorantams, taip pat ir meninių tyrimų srityje. Kaip LMTA integruoja šias LMT iniciatyvas į savo doktorantūros ir tyrimų ekosistemą? Kokios sąlygos ar priemonės labiausiai padeda jauniesiems menininkams sėkmingai vykdyti kūrybinius ir tyrimų projektus?
– LMT teikiama parama suteikia papildomų galimybių menininkams tyrėjams: tai išvykos į aukštąsias mokyklas, dalyvavimas tyrimų projektuose ar sąlygų vykdyti intensyvią meninę veiklą užtikrinimas. Labiausiai naudojamės parama akademinėms išvykoms. Taip pat džiaugiamės, kad kasmet bent keliems LMTA doktorantams skiriama parama už studijų rezultatus.
– Esate parengę jau ne vieną meno daktarą. Meno doktorantūra jungia kūrybinę ir tiriamąją meninio projekto dalis. Kaip LMTA kuria sąlygas šiai sintezei? Kokį poveikį tai daro tiek doktorantų kūrybai, tiek visos akademijos ekosistemai?
– Sąlygas kūrybinės ir tiriamosios veiklų jungčiai nustato Meno doktorantūros nuostatai, kurie įtvirtina šių meno projekto dalių lygiavertiškumą ir dviejų doktorantūros studijų vadovų reikmę. Studijų programa ir kiekvienam individualiai sudaromas doktoranto planas yra orientuoti į meno kūrybos praktikos ir tiriamosios veiklos sąsajų stiprinimą, suteikiant kūrybinėms refleksijoms teorinį pagrindą.
Dauguma meno daktarų pripažįsta, kad meno doktorantūros studijos jiems ne tik suteikė tyrėjo kompetencijų, bet ir pakeitė juos kaip menininkus. Jie įsitikino, kad menas gali padėti rasti atsakymus į svarbius klausimus, kurti vertę ir inovacijas. Meniniai tyrimai, skatinantys bendradarbiavimą tarp sričių ir siūlantys novatoriškas metodologines prieigas, reikšmingai papildo akademijos tyrimų ekosistemą.
– Jaunųjų menininkų ugdymui svarbus laisvės ir struktūros balansas. Kokie principai ir praktikos padeda LMTA skatinti eksperimentus, naujų idėjų atsiradimą ir originalų meninį mąstymą, tuo pat metu išlaikant nuoseklumą ir akademinę kryptį? Ar galėtumėte pateikti konkrečių pavyzdžių, kaip tai veikia kasdienėje veikloje?
– Visos studijų programos turi aiškią kryptį, struktūrą ir orientuojasi į pamatuojamus rezultatus. Kita vertus, mums svarbu užtikrinti lankstumą ir suteikti erdvės ne tik eksperimentavimui, bet ir bendradarbystėms. Skatiname menininkų ir menininkų tyrėjų aktyvumą kūrybinių industrijų lauke, todėl sudarome galimybes įgyvendinti įvairius bendrus projektus su kultūros ir meno įstaigomis.
Taip pat priklausome ne vienam aukštųjų meno mokyklų tinklui, aktyviai naudojamės mobilumo ir mainų programomis – tai suteikia papildomų galimybių įgyvendinti inovatyvius kūrybinius projektus. Kasmet su tarptautiniais partneriais rengiame doktorantų vasaros stovyklą – mokymasis ir bendradarbiavimas neformalioje aplinkoje itin stimuliuoja kūrybiškumą.
– Kaip LMTA derina tradicines disciplinas su naujomis meninėmis formomis – skaitmeniniu menu, hibridiniais performansais, audiovizualinėmis instaliacijomis ar tarpdisciplininiais projektais? Kaip šios naujovės integruojamos į studijų procesą ir kaip jos praturtina studentų kūrybinį ir akademinį augimą?
– LMTA kryptingai derina tradicines menines disciplinas su šiuolaikinėmis meninės raiškos formomis, integruodama eksperimentavimą ir aktualių technologijų taikymą kaip natūralią šiuolaikinio meno, tyrimų ir studijų proceso dalį. Naujos estetikos ir formų paieškos aktyviai skatinamos studentų kūrybiniuose darbuose. Naujos meninės formos čia suprantamos ne kaip tradicijai alternatyvios, o kaip ją plečiančios ir reflektuojančios kūrybinės prieigos.
Į studijų procesą naujovės integruojamos sistemiškai. Jos atsispindi tiek konkrečių dėstomų dalykų temose, kur nagrinėjamos šiuolaikinės technologijos, naujųjų medijų sintezė ar tarpdisciplininės praktikos, tiek pasirenkamuosiuose dalykuose, leidžiančiuose studentams individualiai formuoti savo kūrybinį profilį.
Reikšmingą vaidmenį atlieka ir tarptautiniai formatai – Erasmus BIP bei Nordplus IP projektai, kuriuose studentai dirba tarptautinėse komandose, tyrinėja šiuolaikinę estetiką aktualiais eksperimentiniais metodais, dažnai jungiančiais muziką, teatrą, šokį, skaitmenines medijas ir technologijas. Toks modelis leidžia LMTA studentams ne tik įgyti tvirtą profesinį pagrindą, bet ir ugdyti kritinį mąstymą, kūrybinį lankstumą bei gebėjimą veikti šiuolaikinio meno lauke, kuriame ribos tarp disciplinų nuolat kinta.
– Bendradarbiavimas tarp skirtingų fakultetų, programų ar meno sričių dažnai skatina inovacijas. Kaip LMTA kuria sąlygas tokiems projektams ir iniciatyvoms? Ar galite pasidalyti pavyzdžiais, kurie iliustruoja, kaip tarpsritinis dialogas prisideda prie studentų kūrybinio potencialo ugdymo bei sektoriaus plėtros?
– Turbūt natūralu, kad daugiausia bendradarbiaujama trečiojoje studijų pakopoje. Dauguma meno doktorantūros projektų yra tarpdisciplininiai, jungiantys skirtingų sričių menininkus. Muzikos atlikėjai bendradarbiauja su kino, šokio, teatro kūrėjais.
Visai neseniai meno doktorantūros projektą apgynė tarptautiniu mastu pripažinta menininkė Lora Kmieliauskaitė. Ji yra smuikininkė virtuozė, tačiau doktorantūros studijų rezultatus pasirinko pristatyti ne koncerto, o performanso forma, kurį sukūrė kartu su kitais menininkais. Apskritai bendradarbiavimo įtaka šiuolaikiniam meno pasauliui ir novatoriškoms kūrybos strategijoms yra labai svarbi meninių tyrimų tema.
Kadangi menininkai tyrėjai jau įrodė tokio modelio efektyvumą, jį diegiame ir edukacijos procesuose. Visų pirma tai išbandome magistrantūros studijose, kur studentams siūlome susipažinti su daugialypėmis prieigomis prie meno kūrybos ir tyrimų.
– LMTA veikia platesnėje Lietuvos meninės ekosistemos aplinkoje, kur kuriasi naujos meninės kryptys ir bendruomenės. Kokiu būdu akademija prisideda prie tokių iniciatyvų ir kokį poveikį tai daro šalies kultūros bei meno sektoriui?
– LMTA yra lyderė scenos ir ekrano menų srityje. Drįstu sakyti, kad būtent LMTA absolventai formuoja šiuolaikinį Lietuvos muzikos, teatro, kino ir šokio scenos veidą. Ir kalbame ne tik apie menininkus, bet ir apie kultūros vadybininkus bei meno teoretikus.
Dauguma progresyviausių Lietuvos meno ir kultūros reiškinių – festivalių, įvairių renginių ir iniciatyvų – gimė LMTA bendruomenės žmonių galvose. Ir ne tik Lietuvos mastu: ne vienas LMTA absolventas yra puikiai žinomas tarptautinėje erdvėje, tarp jų – Asmik Grigorian, Violeta Urmana, Raminta Šerkšnytė, Gediminas Gelgotas, Marija Kavtaradze, Laurynas Bareiša, Lina Lapelytė, Rugilė Barzdžiukaitė ir kiti.
Mums labai svarbu, kad LMTA parengtas menininkas ne tik įgytų poreikį kryptingai siekti meno aukštumų, bet ir taptų socialiai bei pilietiškai atsakingu kūrėju, gebančiu įžvelgti ir įveiklinti didžiulę transformuojančią meno galią.
– Turėdama stiprią struktūrinę poziciją sektoriuje, LMTA gali veikti kaip naujų idėjų ir eksperimentinių projektų katalizatorius. Kokios priemonės ar strategijos padeda akademijai užtikrinti, kad ši lyderystė skatintų kūrybinę įvairovę, o ne ribotų naujų formų atsiradimą?
– Akademijos bendruomenė, telkianti ryškiausius Lietuvos muzikos, teatro, šokio ir kino menininkus, yra atvira inovacijoms, kurias kuriame arba pritaikome bendradarbiaudami su tarptautiniais partneriais. Esame užmezgę ryšius su atitinkamų meno krypčių kūrėjais ir pedagogais iš garsiausių menų universitetų ir kūrybinių organizacijų, aktyviai dalyvaujame menininkų ir tyrėjų tinklinėje veikloje.
Itin produktyvi partnerystė – dalyvavimas viename iš dviejų Europos menų universitetų konsorciumų FilmEU veikloje. Kartu su partneriais iš Portugalijos, Belgijos, Danijos, Airijos, Estijos, Bulgarijos ir Slovakijos ieškome efektyvių sprendimų, kaip sudaryti geriausias sąlygas kino ir kitų menų kūrėjų ugdymui, kaip užčiuopti aktualiausias dabarčiai ir ateičiai kūrybines problemas ir atrasti maksimaliai paveikią raišką.
Analizuodami pasaulines kūrybines tendencijas ir procesų raidą bei integruodami technologines naujoves, užtikriname palankią terpę naujų idėjų sklaidai.
– Šiuolaikinis menininkas turi gebėti dirbti tarpdalykinėje, dinamiškoje ir tarptautinėje aplinkoje. Kokius gebėjimus LMTA laiko esminiais ateities menininkui ir kokiomis priemonėmis juos ugdo – tiek studijų procese, tiek per bendradarbiavimą su sektoriaus institucijomis, tarptautinius projektus ar kūrybines iniciatyvas?
– LMTA studijų programų tikslas yra ne tik atliepti kūrybos ir meno srities poreikius, bet ir juos formuoti. Siekiame, kad studentai gerai pažintų šalies ir pasaulio kultūros paveldą ir tradicijas, kad galėtų kurti naujas menines kryptis.
Suprantame, kad ateities menininkams reikės įvairių įgūdžių ir kompetencijų, todėl, skatindami studentų sąmoningumą, stengiamės pasiūlyti kuo daugiau: nuo naujų bendradarbiavimo modelių (įtraukiant ir technologijas) išbandymo bei antreprenerystės pagrindų iki mokymosi visą gyvenimą poreikio formavimo.
Daug naujų galimybių mokytis ir augti LMTA atvėrė narystė aukštųjų kino ir medijų mokyklų aljanse FilmEU. Šis konsorciumas iš tiesų orientuotas į ateities menininkų ugdymą. Mes, kaip institucija, jau keletą metų, įgyvendindami labai platų spektrą aljanso veiklų, įskaitant naujas jungtines programas su užsienio universitetais, patiriame esminių pokyčių, tačiau sykiu stengiamės išsaugoti savo tapatybę.
– Žvelgiant į artimiausias strategines kryptis, kaip LMTA mato savo ir LMT bendradarbiavimo vaidmenį meninių tyrimų ir jaunųjų tyrėjų ugdymo kontekste? Kokias priemones ar iniciatyvas vertinate kaip efektyviausias, siekiant skatinti kūrybinę naujovę, tarptautiškumą ir jaunųjų tyrėjų dalyvavimą nacionaliniuose ir tarptautiniuose tyrimuose?
– Ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje vis dar diskutuojama, kur priskirti meninių tyrimų rezultatus – prie meno veiklos ar prie mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP). Užsienyje egzistuoja skirtingi pavyzdžiai ir praktikos, o Lietuvoje, nors dar 2019 m. buvo patvirtintas pavyzdinis meno sričių meninių tyrimų ir sklaidos projektų galimos produkcijos sąrašas, teikdami duomenis formaliajam mokslo ir meno veiklos vertinimui tą produkciją skaidome: straipsnius ir kitas publikacijas priskiriame prie mokslo, kūrybinius projektus – prie meno veiklos rezultatų.
Tačiau meniniai tyrimai, kuriantys savitas, įkūnytas žinias, pačia savo prigimtimi priešinasi šiam dualumui. Menininkai tyrėjai gali dalyvauti konkursiniuose projektuose, tačiau iš jų tikimasi įprastos mokslinės produkcijos. Ne visi paraiškas vertinantys ekspertai yra susipažinę su meninių tyrimų specifika, tad konkurencinės sąlygos nėra visiškai lygios.
Iš tiesų menininkams tyrėjams trūksta paramos galimybių, ypač turint omenyje, kad aukštųjų mokyklų meno veiklos finansavimas yra labai ribotas. Todėl tikimės dar aktyvesnio LMTA ir LMT bendradarbiavimo, siekiant plėtoti meninius tyrimus ir ugdyti jaunuosius tyrėjus.
